Dėl pandemijos šiuo metu neveikiančiame Latežerio pasienio kontrolės poste penktadienį nebuvo nei statybų darbus paprastai žyminčios perkerpamos juostelės, nei pokšinčio šampano, nei įkasamos kapsulės.
Vietoj jų – baltarusių pasieniečių jų sienos pusėje ant žemės gulinčios koncertinos juosta ir skydais bei automatais apsiginklavę Lukašenkos režimo kareiviai, atidžiai stebintys Lietuvos pusėje kilusį
sujudimą.
„Prašome jokiais veiksmais ar elgesiu neprovokuoti jų, nekalbinti, taip, jie jus filmuos, bet tiesiog tokia yra šių dienų mūsų darbo realybė pasienyje“, – instruktuoja VSAT atstovas, kaip elgtis
pasienyje.
152 milijonus eurų kainuosiančios ir amžiaus statybomis Seimo opozicijos jau pramintos tvoros statybos pradėtos tyliai. Pirmieji darbai pasienyje pradėti trečiadienį.
Tačiau fizinė tvora, kuri bus sudaryta iš metalinių segmentų, įkastų į žemę apie 40 cm, realiai bus pradėta statyti tik po poros savaičių – spalio pabaigoje.
Šiuo metu čia tiesiama koncertinos piramidė. Darbus vykdo EPSO – G dukterinės įmonės „Tetas“ darbininkai. Jų šiuo metu yra apie dvidešimt, ateityje turėtų daugėti iki šimto.
„Šiuo metu vyksta pirmasis – apie 100 km tvoros statybos darbų etapas. Jau esame paskelbę konkursą ir likusiems daugiau nei 400 km, tikimės, kad darbai judės greitai, ir kaip numatyta, į terminus suspėsime įtilpti“, – sakė Antanas Bubnelis, bendrovės EPSO – G Komunikacijos
departamento vadovas.
Pasak A. Bubnelio, tiek terminai – pirmasis sienos etapas ketinama užbaigti ateinantį balandį, antrasis – iki 2022-ųjų pabaigos – tiek darbų suma „yra realūs, nebent sutriktų medžiagų tiekimas,
nuo ko mes esame priklausomi“.
Šiuo metu, pasak EPSO – G atstovo, koncertiną tvorai bendrovės įmonė perka iš Lenkijos.
„Šiuo metu koncertiną perkame iš Lenkijos, jau esame kalbėję su Olandijos tiekėjais“, – sakė A. Bubnelis.
Svarbų vaidmenį medžiagų sienos tvoros statybai įsigijime vaidina reikalavimas, kad nacionalinės svarbos ir valstybės nacionaliniam saugumui svarbus objektas būtų statomas medžiagomis, kurios
nebūtų trečiųjų šalių kilmės.
„Ne, baltarusiško cemento neturėtų būti“, – sakė A. Bubnelis.
Pasak jo, sienos tvoros statybos darbų eigą prižiūri speciali komisija, kuriai vadovauja premjerė Ingrida Šimonytė.
Vienu iš darbų priežiūros komisijos, sudarytos pačioje EPSO – G bendrovėje, narių yra EPSO – G dukterinės bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas Latežeryje penktadienį teigė, kad etapais suskirstyti valstybės sienos ruožai tvora tverti pradėti pirmiausia ten, kur didžiausias migrantų srautas ir siena labiausiai pažeidžiama.
Į Delfi klausimą, tai kiek gi iš viso jau yra nutiesta kilometrų koncertinos, žinant, kad ji tiesiama jau trečias mėnuo, o darbams pasitelkti kariai, ugniagesiai bei privačios bendrovės, A. Montvydas
teigė, kad „apie 40 kilometrų“.
Tačiau toks ruožas VSAT ir Vidaus reikalų ministerijos atstovų minimas jau keletą savaičių, ir jis neilgėja.
„Tiesiame tiek, kiek turime koncertinos“, – į Delfi klausimą, kodėl nejuda darbai, atsakė VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas.
Perklausus, tai kiek koncertinos turima, atsakymas buvo – nedaug.
Dar sykį perklausus, kiek konkrečiai, paaiškėjo, kad nupirktos koncertinos greičiausiai nėra, nes VSAT vado pavaduotojas atsakymo nukreipė klausti į ministeriją.
