„Aš apie karantiną kalbėjau ne dėl sergamumo. (…) Karantinas yra tam tikras teisinis režimas. Vyriausybė, panašu, kad rado kažkokį sprendimą, kokiu būdu įgyvendinti reikalavimą dėl kaukių dėvėjimo. Noriu priminti, kad pernai, kai prasidėjo kovidas, mes Seime net skubos tvarka svarstėm pakeitimus , kad būtų galima medikams mokėti priedus, kurių jie nusipelno. (…) Kad mokėtų fiksuotus priedus , ne mažesnius kaip įstatyme numatyta, yra reikalingas karantinas“, – laidoje „Delfi Tema“ sakė A. Veryga.

„Delfi“ primena, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys per Vyriausybės valandą Seime tai paneigė, ir paaiškino, kad priedų mokėjimas nebuvo sustojęs, tiesiog jie mokami ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o iš valstybės biudžeto.

Slušnys įkando Verygai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Linas Slušnys aiškino, kad bendruomenėje, kuri yra atsakinga, nebūtina kiekvieną kartą skelbti karantiną.

„Ką mini Aurelijus, kad atsiranda teisinis režimas, mes tą režimą matėme, kokios bylos po šiai dienai ritasi dėl to teisinio režimo. Net viešųjų pirkimų kažkam nereikėjo daryti, kitus dalykus, kur kažkas pradingę“, – kalbėjo L. Slušnys.

Jo nuomone, dabar karantinas mažiau reikalingas nei pernai, nes turime vakcinas.

„Pernai, kai ritosi tokie skaičiai, turėjome didžiulę bėdą su medicinos personalu. Personalo problemos turime gerokai mažiau, nes medikai yra paskiepyti ir dideliu tempu skiepijasi trečiąja vakcina“, – sakė L. Slušnys.

Jo nuomone, karantino paskelbimas būtų nesąžiningas pasiskiepijusių žmonių atžvilgiu.

„ Visiškai nesąžininga vaikų atžvilgiu . Turime ieškoti būdų, kaip maksimaliai suvaldyti situaciją ligoninėse. Kol situacija yra pakankamai valdoma, galime išvengti karantino“, – dėstė L. Slušnys.

Politikas žadėjo, kad valdantieji, kiek galės, vengs karantino.

„Puikiai suprantame, žmonės nuo to pavargo, tai yra didelė našta ekonomika. Padarysime, kad maksimaliai (ekonomika) galėtų neužsidaryti“, – žadėjo L. Slušnys.

Aštriai atsikirto kolegai

Parlamentaras A. Veryga sukritikavo kolegą už tokias kalbas.

„Nežinau, ar Linas nežino, ar specialiai kalba nesąmones. Karantino paskelbimas nereiškia mokyklų, verslų uždarymo. Karantino sąlygas nustato Vyriausybė. Karantino režime gali būti tik kaukių dėvėjimas“, – sakė jis.

Politikas kritikavo valdančiuosius už tai, kad priemonės, kurios naudojamos, buvo nutaikytos pirmiausia į jauno amžiaus žmones.

„O rizikos grupė, kur labiausiai reikia suskiepyti, ir kuri paprastai saugoma karantino metu, vyriausio amžiaus gyventojai, ir liko nepaskiepyti. Linai, yra nekorektiška ant dviejų žmonių, kurie turi kitokią nuomonę Seime, numesti visos Vyriausybės atsakomybę. Mano kolegos, net jei ir pakeistų nuomonę, neturi galimybės paskiepyti senjorų, tą privalo padaryti Vyriausybė, organizuoti ministerija. Tai yra didžiausia klaida, kad visą vasarą buvo prazyliota, nors buvo aiškinta, kaip bus labai gerai pasiruošta rudeniui“, – kalbėjo A. Veryga.

Pasak politiko, norint pagerinti skiepijimo apimtis trūksta priemonių: ne visi šeimos gydytojai turi vakcinų, nepakankamai į procesą įtrauktos vaistinės, yra per mažai mobilių komandų, nepritarta išmokoms besiskiepijantiems vyresnio amžiaus žmonėms.

Turėjo paaiškinimą, kodėl kai kurios priemonės stringa

L. Slušnys gynėsi, kad mobilių komandų skaičius priklauso nuo turimų žmogiškųjų resursų.

„ Norėčiau ir aš, kad daugiau važinėtų, bet tai yra žmogiškieji resursai. Dėl vaistinių, mielai įveiklintume, bet jūsų fantazijos dalis , kad neįveiklintos, jos nebėga į šitą veiklą, nei labai nori, nei labai žavisi ta veikla. Joms arba neapsimoka, arba nemato prasmės, nes yra rimti reikalavimai vakcinavimo procesui“, – sakė politikas.

Jis sutiko, kad vyresnio amžiaus žmonių nesiskiepijimas yra labai didelė mūsų visuomenės problema.

„ Pats susidūriau su tokiu atveju, kai vaikas įtikinėja mamą nesiskiepyti. Ačiū Dievui mama, 80+ m. amžiausm neklauso duktros, ir ji pasiskiepija“, – pasakojo L. Slušnys, drausmindamas kolegas iš valstiečių žaliųjų partijos, kurie nepasiskiepijo, ir rodo netinkamą pavyzdį savo rinkėjams.

„Delfi“ primena, kad Vyriausybė trečiadienį apsisprendė dėl privalomo kaukių dėvėjimo vidaus patalpose, taip pat primygtinai rekomenduojamas nuotolinis darbas. Naujieji reikalavimai įsigalioja nuo penktadienio.