Nors minimi 2014 metai, politologai aiškina, kodėl tyrėjai bylos ėmėsi tik dabar.
„Opozicija protestuoja, bando ginčyti Dūmos rinkimų rezultatus, valdžia griežia dantimis. Putinas paliepė parodyti, kas namie šeimininkas, o lengviausias būdas – iškelti baudžiamąją bylą“, – „Info TV“ aiškino nepriklausomas politikos analitikas Abbas Galjamov.
A. Navalno štabų vadovą Leonidą Volkovą Rusija jau paskelbė ieškomu įtariamuoju. L. Volkovas ir Kovos su korupcija fondo direktorius Ivanas Ždanovas iš Rusijos nuo persekiojimų pasitraukė į Lietuvą, o į Estiją išvykusi Liubov Sobol – irgi teisėsaugos taikiklyje.
„Tai neabejotinai politinis spaudimas, nes niekada nebuvome ekstremistai, dalyvavome rinkimuose ir taikiuose protestuose, vykdėme tyrimus, kurie „Youtube“ kanale sulaukė dešimčių milijonų peržiūrų. Atskleidėme politikų, V. Putino ir jo artimiausio rato korupciją“, – sakė L. Sobol.
Pasak A. Navalno bendražygio, du dešimtmečius valdantis V. Putinas šluoja ir taip jau iššluotą opoziciją.
„Tai, kad tyrimo imtasi praėjus vos savaitei po rinkimų, rodo, kad tai atsakomasis smūgis dėl mūsų organizuoto protingo balsavimo. Valdžia klastojo rezultatus, bet jai to negana, nori dar išvalyti politinį lauką. Tai ne žinutė, o tiesioginis pareiškimas: jūs mūsų priešai ir mes jus užspausime“, – teigė A. Navalno bendražygis Ruslan Šavedinov.
Jei A. Navalnas, L. Volkovas ir I. Ždanovas bus pripažinti kaltais, jiems gresia nuo 6 iki 10 metų kalėjimo, o L. Sobol – nuo 2 iki 6 metų kalėjimo.
