„Matome, kad praėjo metai: tų dalykų, kurių nemokėjai, būdamas ministru per metus turi išmokti. Mano nuomonė nekinta – kabinetas yra silpnas. Jį tempia premjerės asmenybė ir jos dalykinės savybės, bet kiek ilgai tai tęstis? Ar tikrai tuos ketverius metus premjerė ant savo pečių visą Vyriausybę temps į šviesią ateitį, antrą kadenciją? (...) Jeigu kalbėtume apie pasitikėjimą visuomenėje, tai dabar, matyt, visas kabinetas yra su minuso ženklu – taip istorijoje nebuvę“, – svarsto buvęs premjeras.
Parlamentaras yra ne kartą kritikavęs Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę bei Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę. Keisti nuomonės neplanuoja – galėtų įvardyti ir daugiau ministrų kabineto atstovų, kuriems, pasak jo, akivaizdžiai per sunku. Panašią problemą matė ir savo Vyriausybėje.
„Ministrai keitėsi dėl įvairių aplinkybių: vieni dėl sukelto triukšmo, skandalo, kitiems tiesiog nepavyko per dvejus metus net pradėti daryti Vyriausybės programoje numatytų darbų. Absoliuti dauguma su ministrais įvykusių pokyčių buvo reikalingi, o su kai kuriais buvo ir pavėluoti. Tą aš pripažįstu: tikėjausi ir galvojau, kad „jau tuoj, tuoj pradės“. Kaip ir šiame ministrų kabinete, tai ypač lietė tuos žmones, kurie neturėjo administracinio darbo patirties“, – sako seimo narys.
Valstybę talžant dviem krizėms – koronaviruso pandemijos ir migrantų – keisti jas kontroliuojančius ministrus gali būti sudėtinga: atsirastų tikimybė, kad valdymo procesai visai sustotų. Vyriausybės pertvarkymo klausimą seimo narys vertina atsargiai.
„Jeigu pokytis būtų daromas pakeičiant tokiais pačiais, tada to daryti nereikia – būtų dar blogiau. Tavimi turi tikėti ne tik politinė sritis, kuriai atstovauji ar vadovauji – ministerijos, įstaigos – bet ir visuomenė, ypač krizių atveju. Matyti lyderystę, ne pasimetimą, aiškius sprendimus, o ne blaškymąsi. Jei keisti tokiais, aišku nereikia. Tegul būna šitie“, – teigia ekspremjeras.
Menką visuomenės pasitikėjimą turėjo ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skirtingų piliečių reakcijų sulaukė dėl pateikto antialkoholinio įstatymo paketo. Seimo nariui drauge su praeita Vyriausybe taip pat teko atremti pirmąją pažintį su COVID-19 viruso užklupta valstybe.
„Ministrui buvo žeriama daugiausia priekaištų, nes viena tautos dalis geria, kita negeria, trečia geria truputį. Kalbant apie pandemijos valdymą ir kitus sprendimus, kuriuos darėme kartu su ministru, ne visos reformos pavyko. Deja, nesugebėjome įtikinti valdančiosios daugumos, kad tuos sprendimus reikia daryti. Aurelijus išbandymą išlaikė ir atlaikė, žinant, kiek jam teko patirti. Matosi, kad dabar valdantieji irgi kartais kažkokios užuojautos ieško. Nei mano, nei Aurelijaus atžvilgiu jokios užuojautos nebuvo (...) Aurelijus kaip komandos narys valdant krizę pasirodė gerai“, – tvirtina parlamentaras.
S. Skvernelis paties vadovautą Vyriausybę prisimena su nuoskauda: pirmais pandemijos metais ji neturėjo nieko, kas padėtų greitai suvaldyti krizę. Dabar, anot seimo nario, valstybės rankose sutelktos visos reikiamos priemonės, tačiau sergančiųjų 10 kartų daugiau.
„Viena iš priežasčių – visiškai nesėkminga vakcinavimo kampanija. Žinoma, neįvertinant vadinamo „antivakserių“ judėjimo, nes užuomazgos buvo ir mūsų pandemijos valdymo pradžioje: prie Seimo susirinkdavo 10 žmonių, kurie neigė viską: virusą, kaukę. Bet kad taip sugebėjo įsisiūbuoti... Atsirado terpė sąmokslo teorijoms, ir čia irgi yra problema. Ji atsirado, nes buvo keistų sprendimų (...) pačios valdžios neužtikrintumas. Objektyviai trūko ir patyrimo: suformuotas kabinetas pakankamai nepatyręs ir tuo pasinaudojo sąmokslo teorijų skleidėjai bei radikalai. Matome net dvasininkus, kurie sako, kad „jei pasiskiepijai, į save įsileidai velnią.“ Situacija tikrai nėra gera“, – pastebi Seimo narys.
Pasak buvusio premjero, aktyvi vakcinacija privalėjo prasidėti šiltuoju metų sezonu, pavasarį ir vasarą, išvengiant prievartos bei gąsdinimų. Jo nuomone, nuo skiepų atgrasė būtent agresyviai taikomos priemonės.
„Reikėjo griebti rizikos grupes, nes visumoje skiepų rezultatas nėra prastas. Tačiau pagal atskiras rizikos grupes, ypač vyresnius žmones, situacija nekokia – reikėjo dirbti tikslingai. Kai atsirado prievarta arba gąsdinimas, maždaug „kas bus, jei nepasiskiepysite“, dalis žmonių, kurie net nėra „antivakseriai“, pasakė ne, per prievartą valdžios sprendimų nevykdysime. Man keista, bet dalis tokių žmonių yra, todėl galvojimas – mes pasakėme, taip ir bus – neveikia, nebe tie laikai“, – pažymi opozicijos lyderis.
Prieš dvi savaites įvestas Galimybių pasas bei reikalavimo dėvėti apsaugines veido kaukes pakeitimas į rekomendaciją, anot ekspremjero, taip pat buvo prastas Vyriausybės sprendimas. Valdžios nepastovumas, „pirmyn-atgal vaikštinėjimas“ trikdo ir priešina visuomenę, didėja priešiškumas skiepams.
„Prekybos centrai turbūt jau 3 bangas atlaikė be Galimybių paso, bet su labai aiškiomis savisaugos priemonėmis: kaukės, skysčiai, atstumas. Sprendimas į vienus centrus įleisti bet kaip, į kitus tik su Galimybių pasu irgi visus supriešino. Dar daugiau – įleidus į didžiuosius prekybos centrus arba kompleksus su Galimybių pasu, nereikia dėvėti kaukių. Turbūt visi pripažįsta, kad net ir pasiskiepijęs žmogus gali susirgti ir platinti. Tikrai nereikėjo atsisakyti saugumo priemonių“, – aiškina Seimo narys.
Nors Galimybių paso sistemoje S. Skvernelis įžvelgia spragų, visai atsisakyti šio dokumento nerekomenduotų.
„Tikrai nereikia atšaukti Galimybių paso, kadangi atskiruose sektoriuose jis tikrai yra reikalingas ir sėkmingas. Tačiau prie jo neatsisakyti ir tų apsaugos priemonių, kurios buvo įdiegtos bei pasiteisino. Tai nėra suvaržymai, tai savęs saugojimas“, – konstatuoja seimo narys.
Parlamentaro teigimu, dėl aiškios tvarkos trūkumo blaškosi ir Švietimo įstaigų vadovai: studentams ribojami bendrabučiai, prieiga prie studijų. Liūdną situaciją pastebi ir mokyklose: dalis tėvų savo vaikams nenoriai taiko PGR testą, nes kai kuriems jis arba skausmingas, arba nemalonus. Jis skatina valstybę pasirinkti aiškų algoritmą.
„Švietimo sistema irgi neturi atsakymo, visi blaškosi: vienur vienas vaikas susirgo ir visos klasės iškrenta, kitur uždaromos mokyklos. Reikia maksimaliai išlaikyti kontaktinį mokymąsi, nes dar vieno uždarymo mokyklos tiesiog neištvers. (...) Jau pavasarį, kai baiginėjosi mokslo metai, švietimo sistemai reikėjo aiškiai pasakyti kad daugiau švietimo nebeuždarysime ir darysime viską: jei reikės, bus atskiriami ir lokalizuojami židiniai, bet sistema dirbs“, – teigia seimo narys.
Buvęs premjeras priminė, kad už dabartinę sumaištį iš dalies atsakinga ir visuomenė, bet prisiimti atsakomybę privalo Vyriausybė.
„Tauta prieš metus laiko pasirinko naują pandemijos valdymo strategiją ir 130 punktų planą, tai mes nematėme nei strategijos, nei plano. Sakyti, kaip aš iškuopčiau visą tą nelabai gerą dalyką, kurį prisidirbo, tai nereikėjo jo prisidirbti ir padaryti. (...) Šiuo atveju atsakomybė yra jų, o ne žiūrėti tokiomis varganomis akytėmis ir stengtis, kad kažkas už tave darbą padarys. Jūs gavote tautos pasitikėjimą, jūsų ir atsakomybė“, – sako seimo narys.
Rugsėjo mėnesį S. Skvernelis atsiskyrė nuo „valstiečių“ ir įsteigė naują konstruktyvią opozicinę Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Nors buvęs kolega, Ramūnas Karbauskis, asmeninėje feisbuko paskyroje atvirai reiškė priekaištus buvusiam premjerui, šis teigia nelinkęs žiūrėti į praeitį.
„Tikrai nėra nieko asmeniško: visi puikiai žino, kokioje situacijoje buvome ir tas džiaugsmas, kuris nemažai žmonių natūralus, kurie pasakė, kad dabar jiems bus paprasčiau ir lengviau. Tai kam kankintis, jei visiems yra diskomfortas? Nemanau, kad dėl to reikėtų pykti. (...) Su Ramūnu kalbėjomės ir prieš sprendimą. Sakiau, kad iš mano pusės galime bendrauti, bet jis paprašė pauzės ir ta pauzė kol kas tokia yra. Gal jis galvoja, kad nebėra apie ką kalbėtis, jo nuomonė gerbtina“, – atsako seimo narys.
Iš Seimo pasitraukęs R. Karbauskis rašo ne tik feisbuke, bet ir siunčia laiškus premjerei, partijų nariams. Toks elgesys buvusio premjero nestebina.
„Ramūnui visada patiko rašyti laiškus: ir atvirus, ir ne. Jei ne atvirus, vėliau jie tokiais patapdavo. Čia tokia bendravimo forma: ji nėra bloga, gali rašyti, bet turi suprasti, kokią realią situaciją turime. Vyriausybei laiškų rašo, patikėkite, daugybė žmonių: institucijų, gyventojų. Yra bendra tvarka, kada tie laiškai nukreipiami pagal kompetenciją į atskiras ministerijas, departamentus, tada duodamas atsakymas. Šitame formate mano kolega Ramūnas, kai pasitraukė iš Seimo, priėmė sprendimą, kad tampa ne viešu asmeniu, tad jo laiškai taip ir vertinami“, – teigia seimo narys.
Parlamentaro nuomone, LVŽS sėkmę atnešė jis ir daugybė kitų nepartinių žmonių, davę postūmį 2016 m. rinkimuose. Ekspremjeras mano, kad kitu atveju apie „valstiečius“ kalbėtume kaip apie 4–5 proc. politinę partiją.
„Reikėtų galvoti, kas į ką investavo. Galbūt aš savo kompetenciją, gebėjimus, žinias ir darbą Vyriausybėje investavau būtent į LVŽS. Matyt, toks požiūris būtų teisingesnis“, – teigia opozicijos lyderis.
Verslas Plius
Julija Leimonė
Prenumerata
Orai
Horoskopai
Kalendorius
Receptai
Kryžiažodžiai
Fotogalerijos
Užsakomasis turinys
Valiutų kursai