Vyriausybės sprendimu Lietuvoje nuo penktadienio uždarose patalpose tampa privalomos kaukės, rekomenduojama dirbti per nuotolį.

Per praėjusią parą buvo nustatyti net 1847 nauji atvejai, 14 mirčių. Tokio naujų atvejų skaičiaus Lietuva nematė nuo šių metų pradžios, didesni naujų susirgimų skaičiai šiemet buvo fiksuojami tik sausio mėnesį. Trečiadienį Lietuvoje jau buvo galima suskaičiuoti 32 juodas COVID–19 savivaldybes.

Ir visa Lietuva praėjusią savaitę pasiekė juodą COVID–19 zoną.

Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga aiškino, kad prastą situaciją Lietuvoje lemia keli veiksniai.

„Vienas dalykas yra nepakankamas vakcinacijos lygis, ir, kas svarbiausia, nepakankamas imunizacijos lygis vyresniųjų žmonių populiacijoje (ypač virš 70-80 metų amžiaus). Ir turime žinoti, kad bendra mūsų visuomenės sveikatos būklė, o ypač vyresniųjų žmonių, įskaitant gretutines ligas, yra ženkliai prastesnė negu tarkime Skandinavijos šalių“, – pastebėjo M. Strioga.

Marius Strioga

Medikas nepritaria kartais pasigirstantiems siūlymams tiesiog kurti daugiau vietų kovidiniams pacientams ligoninėse.

„Ką reiškia – per mažai lovų? (…) Lova nieko nekeičia, turi būti specialistai. Lietuvoje yra 700-800 anesteziologų-reanimatologų. Jie turi ir į operacijas vykti ir reanimacijose dirbti. Kas iš to, kad mes tų reanimacijos lovų pristeigsime? Sako: „perkvalifikuokite kitus“. Bet, klausykite, rezidentūros studijos trunka trejus ketverius penkerius metus, priklausomai nuo specialybės. (…) Jeigu pristeigsime tokių lovų, kur dirbs kvalifikacijos neturintys specialistai, tai gali būti net ir blogiau“, – teigė M. Strioga.

Švedija atšaukia daugumą suvaržymų

Tuo metu, kai Lietuvoje ribojimai griežtinami, Švedija atšaukia daugumą koronaviruso suvaržymų, kurie čia ir taip buvo palyginti švelnūs. Šalyje nebelieka žiūrovų skaičiaus ribojimų susibūrimuose ir renginiuose, pavyzdžiui, futbolo rungtynėse ir koncertuose. Neribojant svečių skaičiaus vėl galima rengti ir privačias šventes – vestuves ar gimtadienius. Taip pat atšaukiama rekomendacija dirbti iš namų, rašė ELTA.

Tačiau ligos simptomus jaučiantys asmenys ir toliau turėtų dirbti namuose bei atlikti koronaviruso testą. Švedijos vyriausybė ir sveikatos tarnyba sprendimą atšaukti ribojimus aiškina sėkminga vakcinacijos kampanija.

Iki šiol Švedijoje daugiau kaip 83 proc. vyresnių nei 16 metų amžiaus žmonių gavo bent vieną vakcinos dozę, daugiau kaip 76 proc. jau paskiepyti visiškai. Prieš tai jau ir kitos Skandinavijos šalys – Danija ir Norvegija – panaikino galiojusius suvaržymus.

Tačiau kai kurios rekomendacijos Švedijoje išliks, ypač gyventojams, kurie iki šiol nėra visiškai pasiskiepiję nuo COVID-19. Nepasiskiepiję suaugę asmenys esą turėtų vengti didelių žmonių susibūrimų bei artimesnio fizinio kontakto su rizikos grupės bei vyresnio amžiaus asmenimis.

Džiaugiasi, kad padėtis gerėja

Stokholmo lietuvių bendruomenės pirmininkė Rūta Žičkienė teigė besidžiaugianti tiek dėl to, kad ribojimų mažėja, tiek apskritai dėl to, kad situacija gerėja.

„Mano pačios gyvenimas labai daug nesikeitė. Kadangi dirbu vaikų darželyje, darželiai niekuomet nebuvo uždaryti, tik šiek tiek keitėsi darbo sąlygos darželyje. Tarkime, tėvai negalėjo eiti į pastato vidų, ko ir toliau yra laikomasi, nes nuspręsta, kad tai gana efektyvus būdas mažinti susirgimų galimybes.

Švedija

Socialinis gyvenimas grįžta labiau. Tarkime, kas yra aktualu bendruomenei, kad mes jau dabar galime vėl pradėti organizuoti renginius, galime susiburti, ko buvome labai pasiilgę“, – sakė R. Žičkienė.

Pasak bendruomenės pirmininkės, anksčiau galiojo ribojimai, kiek vienoje patalpoje gali būti žmonių.

„Buvo laikomasi mokslo reikalavimų mažinti užsikrėtimą, laikantis atstumų, higienos, o tam buvo reikalingi tam tikri draudimai arba rekomendacijos“, – komentavo R. Žičkienė.

Jaunimas džiaugiasi atsiveriančiomis galimybėmis

Švedijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmininkas Darius Kvainauskas irgi sakė, kad labai smagu bus grįžti į bendravimą.

„Mes jau seniai to laukėme. Nuo šiandien atsidaro koncertai, didesni sporto renginiai, šokiai, klubai. Manau, kad jaunimas tuo labai džiaugiasi, ir mes lietuvių jaunimo bendruomenėje už kelių savaičių organizuojame didesnį renginį, tai ir mums patiems labai smagu“, – sakė D. Kvainauskas.

Švedai pasitiki mokslu

Pasak jaunimo bendruomenės pirmininko, švedai noriai skiepijasi.

„Švedijos valdžia tai įvardina kaip pagrindinę priežastį, kodėl mes galime atsidaryti, kai kurios Europos šalys užsidaro. Mes šiuo metu turime 76 proc., kurie yra pilnai pasivakcinavę, ir 84 proc. (vyresnių kaip 16 m. asmenų), kurie gavo nors vieną dozę“, – sakė D. Kvainauskas.

Stokholmo lietuvių bendruomenės pirmininkė pridūrė, kad, nors žmonės ir pakankamai noriai vakcinuojasi, tačiau nėra pabrėžiama, kad vakcinavimas yra sąlyga kažkam.

„Vakcinavimas niekur nėra reikalavimas – einant į darbą arba dar kažkur. Yra visokių žmonių, yra ir skeptikų, bet turbūt jiems nėra labai didelio reikalo labai garsiai šnekėti apie tai. Nelabai jų ir matosi“, – komentavo R. Žičkienė.

Bendruomenės pirmininkės nuomone, švedų sėkmės paslaptis slypi švietime.

„Visa Švedijos švietimo sistema jau daug daug metų, daugiau nei šimtmetį, buvo kuriama ant mokslo pagrindo. Žmonės yra augę šitoje sistemoje, ir jiems, kuomet visos šios priemonės yra pagrindžiamos mokslu, tai nelabai ir kyla klausimų. Jie paprasčiausiai pasitiki mokslu“, – sakė R. Žičkienė.

Paprašė nevakcinuotųjų savimi rūpintis

Švedijoje po rugsėjo 29 d. nelieka ribojimų niekam. Lieka tik rekomendacijos nevakcinuotiems žmonėms laikytis atstumo, ir nesirinkti vietose, kur bus daug žmonių.

„Reiškia, atsakomybė tiesiog lieka nevakcinuotiems žmonėms – patiems neiti, patiems laikytis atstumo, ir niekas nieko nekontroliuos“, – aiškino D. Kvainauskas.

Foto: Vida Press

R. Žičkienė atkreipė dėmesį, kad Švedijos Vyriausybės puslapyje tai pateikiama kaip prašymas nevakcinuotų žmonių toliau laikytis visų buvusių rekomendacijų.

Švedijos lietuvė pasakojo, kad ir iki šiol nematydavo daug žmonių, dėvinčių kaukių.

„Nebuvo reikalo, kadangi klubai buvo uždaryti, koncertai nevyko dėl ribojimų. Žmonės daugiausiai kaukes dėvėjo važiuodami viešuoju transportu, kur buvo rizika plisti virusui, arba, jeigu žmogui labai reikia į parduotuvę, ir jis galbūt – šiek tiek peršalęs, tai, saugant kitus, užsideda“, – pasakojo R. Žičkienė.

Kartu D. Kvainauskas atkreipė dėmesį, kad Švedijoje kaukės niekada nebuvo privalomos.

„Buvo tik rekomendacija piko metu jas naudoti, dėl to kaukių nelabai kas ir naudojo“, – sakė jis.

Italai imasi griežtesnių priemonių

O Italija, siekdama pristabdyti COVID-19 plitimą, imasi griežtesnių priemonių. Nuo spalio 15 dienos visų dirbančiųjų prašys pateikti žaliąjį pasą, kuris įrodo, kad darbuotojas buvo vakcinuotas, yra persirgęs, arba turi neigiamą koronaviruso testą.

Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Di Meglio paaiškino, kad jau dabar dirbantys žmonės be žaliojo paso nebus atleidžiami iš darbo, tačiau be šio dokumento negalės eiti į darbą ir negaus atlyginimo.

„Geroji praeitų mokslo metų patirtis, kai visi medicinos, mokyklų darbuotojai privalėjo pasiskiepyti arba darytis testus parodė, kad susirgimų skaičius bent jau sustojo. Tad dauguma partijų šitam griežtinimui pritaria“, – sakė E. Di Meglio.

Italijos lietuvė pasakojo, kad jie su kaukėmis uždarose patalpose vaikščiojo ir iki tol.

„Lauke, jeigu yra bent metro atstumas, galima būti ir be kaukės. Dabar su žaliuoju pasu galėjome eiti į muziejus, teatrus, sporto klubus, restoranus – viduje. Lauke buvo galima būti ir be žaliojo paso.

O nuo spalio 15 dienos bus griežtesnės sąlygos, ir privalės visi turėti arba skiepų sertifikatą, arba testus“, – sakė E. Di Meglio.

Italijos lietuvės teigimu, daugiausiai diskusijų sukėlė pasiūlymas, kad nenorintys skiepytis gali testuotis nemokamai.

„Bet buvo nuspręsta, kad vis dėlto testus nemokamai daryti gali tik tie žmonės, kurie tikrai turi medikų sertifikatus, kad negali skiepytis“, – teigė E. Di Meglio.

Pasak pašnekovės, Italijoje jau yra pilnai pasiskiepiję apie 72 proc. žmonių.

„Apie sugriežtinimus pranešė mėnesiu anksčiau, kad žmonės galėtų tai daryti. Skiepų centrai pastebėjo, kad kyla norinčiųjų pasiskiepyti skaičius“, – sakė E. Di Meglio.