Lyginant gegužės ir rugpjūčio mėnesio duomenis, didžiausi pokyčiai – vertinant prezidentą Gitaną Nausėdą. Nors šiuo laikotarpiu prezidentu nepasitikinti gyventojų dalis iš esmės nesikeitė, žymiai sumažėjo piliečių, kurie teigia pasitikį prezidentu.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20–31 dienomis atliktų „Baltijos tyrimų“ apklausų metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Tyrimą atlikę sociologai taip pat prašė nurodyti visuomenės veikėjus, kuriais jie nepasitiki.
Per tris mėnesius sumažėjo gyventojų, pasitikinčiu G. Nausėda
Kalbant apie pasitikėjimo reitingą, didžiausi pokyčiai – ties prezidento Gitano Nausėdos pavarde. Gyventojų, teigiančių, kad labiausiai pasitiki šalies vadovu, nuo pavasario pabaigos sumažėjo 7,8 procentinio punkto – nuo 26,4 proc. gegužės mėnesį iki 18,6 proc. rugpjūčio pabaigoje. Nepaisant to, kad per tris mėnesius pasitikėjimas prezidentu sumažėjo labiausiai, jis išlieka šiuo atžvilgiu geriausiai vertinamas asmuo Lietuvoje.
Per tą patį laikotarpį sumažėjo ir pasitikėjimas premjere Ingrida Šimonyte. Lyginant su analogiška apklausa pavasario pabaigoje, pasitikėjimas Vyriausybės vadove smuktelėjo beveik 3 procentiniais punktais (2,9 proc.). Rugpjūtį pasitikėjimą I. Šimonyte deklaravo 8,1 proc. gyventojų, trimis mėnesiais anksčiau tokių buvo 11 proc.
Šiuo metu I. Šimonytė reitingų lentelėje yra trečia, ją lenkia G. Nausėda ir dvi kadencijas valstybei vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Rugpjūčio pabaigoje D. Grybauskaite pasitikėjo 10,3 proc. gyventojų, pavasario pabaigoje pasitikėjimas prezidente buvo šiek tiek mažesnis – 8,1 proc.
Toliau pasitikėjimo reitingas yra toks: prezidentas Valdas Adamkus (7,9 proc.), socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė (7,4 proc.), ekspremjeras Saulius Skvernelis (7,2 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (4 proc.), valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,8 proc.), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (3,6 proc.), konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis (3,1 proc.) bei partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (31,3 proc.).
Pasitikėjimas šiais politikais nuo pavasario reikšmingai nepasikeitė – svyravimai neperžengė apklausos paklaidos ribų.
Iš viso rugpjūčio mėnesį respondentai paminėjo 99 visuomenės veikėjus (prieš 3 mėnesius nurodė 73), kuriais jie labiausiai pasitiki.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustų žmonių tvirtino, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, ar apskritai neatsakė į šį klausimą.
Nepasitikėjimo reitingo lyderiai nesikeičia: dešimtuko sąraše – penki dabartinės Vyriausybės nariai
Rugpjūčio mėnesį paprašius nurodyti, kuriais visuomenės veikėjais labiausiai nepasitikima (pavardes respondentai taip pat įvardijo patys), gyventojai paminėjo 50 pavardžių. Trimis mėnesiais anksčiau darytoje analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 52 pavardės.
Kalbant apie asmenis, kuriais gyventojai nepasitiki labiausiai, dešimtuko sąraše dominuoja I. Šimonytės ministrų kabineto nariai.
Pavasario pabaigoje – dar iki migrantų krizės – tarp prasčiausiai vertinamų dešimties politikų buvo 4 ministrų kabineto nariai. Vasarai baigiantis šį dešimtuką papildė dar viena dešiniųjų Vyriausybės ministrė.
Šio „antireitingo“ lydere išlieka premjerė I. Šimonytė. Be to, per tris mėnesius ja nepasitikinčių gyventojų dalis ūgtelėjo 6,3 procentinio punkto – nuo 18 proc. gegužės mėnesį iki 24,3 proc. rugpjūčio mėn.
Panašiu tempu (6 procentiniais punktais) augo ir piliečių dalis, kuri tvirtina, kad nepasitiki užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Gegužę konservatorių lyderiu nepasitikėjo 13,9 proc., gyventojų, rugpjūčio mėnesio pabaigoje tokių buvo jau 19,9 proc.
Kurį laiką itin sparčiai augęs nepasitikėjimas ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite vasaros laikotarpiu liko stabilus. Rudens politinį sezoną Laisvės partijos lyderė pasitiko turėdama 15,7 proc. siekiantį gyventojų nepasitikėjimą, o pavasario pabaigoje tokių buvo 16,2 proc.
Į asmenybių, kuriomis labiausiai nepasitikima, dešimtuką pateko dar du dešiniųjų Vyriausybės ministrai. Kaip ir A. Armonaitė, jie daugiausia sulaukia opozicijos kritikos. Tai, kad nepasitiki sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, teigė 7,2 proc. gyventojų (trimis mėnesiais anksčiau darytoje apklausoje tokių buvo 5,4 proc.), panaši gyventojų dalis teigė nepasitikį vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite (rugpjūčio pabaigoje nepasitikėjimas siekė 6,4 proc.).
Galima pažymėti, kad pavasarį nepasitikinčių A. Bilotaite buvo vos 0,4 proc. Taigi iki tol nepasitikėjimo reitingo sąrašuose nefigūravusią ministrę į politikų, turinčių nepalankiausią vertinimą, dešimtuką „atvedė“ vasarą Lietuvos–Baltarusijos pasienyje kilusi migrantų krizė.
Po dalyvavimo mitinguose ir riaušėse dvigubai išaugo nepasitikinčių P. Gražuliu
Atliktos apklausos parodė, kad tarp prasčiausiai vertinamų visuomenės asmenybių yra ir opozicijos atstovų. Žymiai augo nepasitikėjimas kontroversiškai vertinamu parlamentaru Petru Gražuliu. Tai, kad žmonės šį nuolat į skandalus įsiveliantį politiką apklausoje minėjo kur kas dažniau nei įprasta, veikiausiai lėmė dėmesys, kurio jis sulaukė dalyvaudamas prie Seimo rugpjūčio 10 d. vykusiame mitinge ir vėliau tų pačių mitingo dalyvių surengtose riaušėse. Rugpjūčio pabaigoje P. Gražuliu nepasitikėjo 10,7 proc. respondentų, trimis mėnesiais anksčiau tokių buvo 4,5 proc.
Tarp politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, – ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Turėdamas 7,9 proc. visuomenės dalies nepasitikėjimą jis užima penktą „antireitingo“ vietą. Nepasitikėjimas šiuo politiku trimis mėnesiais anksčiau siekė 10,2 proc.
Panaši gyventojų dalis teigia nepasitikinti Darbo partijos pirmininku V. Uspaskichu: rugpjūtį tokių buvo 7,3 proc. Per tris mėnesius ši gyventojų dalis iš esmės nesikeitė.
Pelniusių didžiausią nepasitikėjimą dešimtuką užbaigia profesorius Vytautas Landsbergis (6,2 proc.) ir prezidentas Gitanas Nausėda. Per tris mėnesius nepasitikėjimo reitingas abiem politikais reikšmingai nesikeitė.
Apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 20–31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustų asmenų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
