„Norėjau išvažiuoti į Vokietiją“, – pareigūnams aiškino Vokietijos sostinėje gyvenamąją vietą deklaravęs 41 metų Aleksanderis R. Jis – Vokietijos pilietis, vadovaujantis dviem bendrovėms Berlyne.
Už tai, kad nelegaliai kirto Lietuvos valstybinę sieną, Kazachstane gimęs vyras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – jam iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Varėnos teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas skyrė 1,5 tūkstančio eurų baudą. Ją nuteistasis žadėjo iš karto sumokėti vos tik išėjęs iš teismo rūmų, o, jeigu pažado neįvykdys, anot teismo, baudos išieškojimą bus galima atlikti kreipiantis į atsakingas Vokietijos kompetentingas įstaigas.
Į Lietuvą iš Baltarusijos Aleksanderis R. pateko dar rugsėjo 10-ąją, apie 21.30 val., Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos saugomame valstybės sienos ruože, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijos Senovės kaimo ribose. Apie nelegaliai sieną kirtusį vyrą, kuris su savimi turėjo lagaminą, pasieniečiams pranešė vienas kaimo gyventojas.
Pasieniečiai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad gavę informacijos apie pasienio teritorijoje klaidžiojantį vyrą iš karto išvyko jo sulaikyti.
„Vyriškį su lagaminu greitai suradome, jis prisistatė esantis Vokietijos Federacijos pilietis, mums pateikė savo pasą, – sakė vienas pareigūnų. – Pokalbio metu paaiškino, kad į Lietuvą atkeliavo iš Baltarusijos, tačiau negalėjo pasakyti tikslios vietos, sakė, jog nieko neatsimena, todėl buvo pristatytas į Kabelių pasienio užkardą.“
Siekdami nustatyti tikslią nelegalo patekimo į Lietuvą vietą, pasieniečiai į pagalbą pasitelkė tarnybinį šunį Koką, tačiau jam taip ir nepavyko rasti vietos, kur buvo kirsta siena.
Kol Aleksanderis R. buvo laikomas areštinėje, pasieniečiai kreipėsi į savo kolegas užsienyje – Vokietijos pareigūnai patvirtino, kad nelegalo pateiktas pasas yra tikras, o sulaikytas asmuo – Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis.
Nekilus abejonių dėl sulaikytojo asmens tapatybės, prokurorai skubos tvarka Aleksanderio R. baudžiamąją bylą perdavė teismui. Čia dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo atsakomybėn patrauktas užsienietis papasakojo, kodėl nutarė nelegaliai kirsti Lietuvos sieną.
„Dabar čia vadovauju dviem įmonėms, kurios užsiima statybomis“, – sakė jis.
Vyras pasakojo, kad dar rugpjūčio viduryje su savo šeima iš Vokietijos per Maskvą skrido atostogauti į Simferopolį.
„Būdamas Kryme aš susitikinėjau su įvairių įmonių vadovais, o vieno susitikimo metu vietinės statybos bendrovės vadovai paprašė, kad Minske susitikčiau su vienu verslininku, kuris nori Kryme investuoti lėšas į statybas, – teisme kalbėjo Vokietijos pilietis. – Sutikau. Po atostogų mano šeima išskrido atgal į Vokietiją, o aš nuvykau į Maskvą. Čia pas draugą praleidau kelias dienas, o paskui autobusu išvykau į Minską.“
Aleksanderis R. sakė, kad iš Rusijos vykdamas į Baltarusiją užpildė migracijos kortelę, ant kurios dedamas spaudas apie atvykimo laiką į Baltarusiją bei nurodoma, kada asmuo turi išvykti iš Baltarusijos.
„Tik būdamas Minske sužinojau, kad Baltarusijoje galiu būti 24 valandas, todėl iš karto susisiekiau su bendrove Kryme – čia man pranešė, kad verslininkas su manimi galės susitikti tik kitą dieną, kai aš privalau išvykti iš Baltarusijos“, – pasakojo kaltinamasis.
O tada Aleksanderio R. laukė dar viena nemaloni žinia – tik tada vyras sužinojo, kad iš Baltarusijos į ES neskraido lėktuvai.
„Sužinojęs politinę padėtį Baltarusijoje supratau, kad man būtina kuo skubiau išvykti iš čia, todėl nutariau vykti į Vilnių, o iš ten lėktuvu išskristi į Vokietiją“, – vyras sakė, kad iš Minsko taip pat buvo galima autobusu važiuoti į Vokietiją, bet kelionė trunka labai ilgai, o jam esą skubiai reikėjo grįžti į namus. Be to, jis tikino, kad nepavyko gauti autobuso bilieto, nes jie tiesiog buvo išpirkti.
„Minsko autobusų stotyje prie manęs priėjęs nepažįstamas vyras pasakė, jog dirba taksistu ir gali mane nuvežti ten, kur man reikia, – kalbėjo kaltinamasis. – Pasakiau, kad reikia nuvažiuoti į Lietuvą, jis sutiko ir pažadėjo nuvežti iki pasienio posto. Kaip supratau, jis važiavo link Gardino, bet dar neprivažiavus pasienio tapo aišku, kad jau nesuspėsiu teisėtai išvažiuoti iš Baltarusijos. Labai išsigandau – bijojau, kad Baltarusijos pasieniečiai manęs nesulaikytų, supratau, jog tokiu atveju būtų pradėtas tyrimas, o aš būčiau nuteistas. Paklausiau taksisto, kaip kuo greičiau galima patekti į Lietuvą, jis pasakė, kad galima lengvai neteisėtai pereiti sieną, pažadėjo mane nuvežti jam žinomu arčiausiu keliu.“
Verslininkas iš Vokietijos tikino, kad neįsidėmėjo tikslios vietovės, kur jį nuvežė taksistas, tačiau tikino, jog atvežė prie miško ir liepė „eiti tiesiai“.
„Taip pateksi į Lietuvą“, – taksisto žodžius teisme atkartojo Aleksanderis R.
Jis teigė, kad ėjo mišku, bet pasiklydo, be to, jį visą laiką kamavo baimė, jog gali būti sulaikytas Baltarusijos pasieniečių.
„Bijojau, kad jie prieš mane gali panaudoti fizinį smurtą, – man prieš kelerius metus buvo operuota širdis, todėl bet kokie smūgiai į krūtinę būtų pavojingi“, – aiškino vyras.
Anot kaltinamojo, automobilį sustabdęs vyras kalbėjo lietuvių kalba.
„Supratau, kad jau esu Lietuvoje, vairuotojo rusų kalba paklausiau, kur arčiausias pasienio postas, – tęsė pasakojimą Vokietijos pilietis. – Jis man nurodė kryptį, sakė, kad už kelių šimtų metrų yra pasieniečiai. Nutariau prie jų nueiti – norėjau, kad jie man paaiškintų, kaip galiu išvažiuoti į Vokietiją, nenorėjau, kad man kiltų kokių nors problemų.“
Aleksanderis R. taip pat pripažino, kad eidamas prie pasieniečių buvo sugalvojęs versiją, neva jį Baltarusijoje apiplėšė, pavogė pinigus, galimai apsvaigino narkotikais, išleido kažkur prie miško, todėl jis Lietuvos sieną kirto iš nevilties.
„Tikėjausi, kad pasieniečiai patikės tokia mano versija ir man pavyks išvengti atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą“, – aiškino jis.
Bet šia versija niekas nepatikėjo, todėl į Kabelių pasienio užkardą uždarytas verslininkas prisipažino, kad melavo, o iš Baltarusijos kirsdamas Lietuvos sieną tikėjosi išvengti atsakomybės kaimyninėje valstybėje bei kuo greičiau parvykti į Vokietiją.
„Maniau, kad kirtęs sieną lengvai surasiu kelią ir susistabdysiu pavėžėją, kuris mane nuveš į Vilniaus oro uostą, o iš ten saugiai grįšiu į Vokietiją“, – aiškino Aleksanderis R.
Teismo posėdžio metu jis tikino, kad nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio: „Noriu kuo greičiau grįžti pas šeimą į Vokietiją, be to, turiu daug verslo reikalų, kuriuos reikia nedelsiant spręsti, todėl man kuo skubiau reikia sugrįžti į namus – sutinku sumokėti baudą iš karto po teismo posėdžio. Kad ir kokio dydžio ji būtų.“
Teismas, atsižvelgęs į nesunkaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, nutarė, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudą, kuri artima minimaliam dydžiui, be to, kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, skirta bauda sumažinta vienu trečdaliu.
„Kaltinamasis nurodo, kad jis baudą sumokėtų iš karto, jam reikia kuo skubiau išvykti į namus dėl šeimos reikalų, nes sugyventinė turi sveikatos problemų, reikia prižiūrėti mažametį vaiką, o taip pat – tvarkyti savo įmonių veiklą, – nuosprendyje pažymėjo teisėjas K. Lukošiūnas. – Kadangi byla išnagrinėta bei nėra būtinumo, kad kaltinamasis po nuosprendžio paskelbimo būtų Lietuvos teritorijoje, kaltinamajam panaikintina paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Netgi tuo atveju, jeigu bauda būtų nesumokėta iš karto ar bauda būtų nesumokėta per nustatytą terminą, tai baudos išieškojimą būtų galima atlikti kreipusis nustatyta tvarka į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetetingą įstaigą dėl paskirtos baudos išieškojimo.“
Teismo skirtą 1,5 tūkst. Eur baudą Aleksanderiui R. nurodyta sumokėti per du mėnesius. Jis iš karto paskelbus nuosprendį išvyko iš Lietuvos.
