„Praėjusią savaitę Žmogaus teisių komitetui teko lankytis Rukloje. Visa ta infrastruktūra, kuri iš tiesų yra puiki, primena auksinį triušio narvelį. Reikia pradėti labai aiškiai suvokti, kad neužtenka žmones įkelti į patogią ir pakankamai orią aplinką – su tais žmonėmis reikia dirbti, nes pagrindinė maištų ir neramumų priežastis dabar jau yra ne apgyvendinimo sąlygos, o tai, kad žmonės nesupranta, kas su jais vyksta, kas su jais bus ir kokių sprendimų iš mūsų valstybės pusės jie gali tikėtis“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė T. V. Raskevičius.
Jis teigia sulaukantis iš migrantų elektroninių laiškų ir skambučių.
„Pagrindinė žinutė, kad žmonės iš tiesų nežino, koks yra jų teisinis statusas, nežino, kaip bus nagrinėjamas jų prieglobsčio prašymas ir iš esmės jie klausia, kas su jais bus. Manau, tokią situaciją sąlygoja ir tas šešių mėnesių sulaikymo terminas, kurį mes numatėme Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, ir turbūt klausimas mums visiems, kas vyks po to, kai šis terminas baigsis“, – pasakojo Seimo narys.
Anot jo, po šešių mėnesių sprendimai dėl sulaikymo galės būti tęsiami tik individualiu pagrindu, jeigu, pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl žmogaus deportavimo bus iškilusi reali grėsmė, kad tas asmuo gali pasišalinti.
T. V. Raskevičiaus manymu, viena iš alternatyvų galėtų būti gyvenimas pusiau atviro tipo apgyvendinimo stovykloje, kurioje migrantai turėtų nuolat registruotis.
Pasak Žmogaus teisių komiteto pirmininko, reikia atskirai įvertinti ir įvairias migrantų kategorijas.
„Galbūt nepilnamečiams vaikams apskritai sulaikymas neturėtų būti taikomas ir galbūt reikėtų galvoti apie alternatyvas, kaip juos integruoti į švietimo ir ugdymo procesą“, – svarstė T. V. Raskevičius.
„Tik noriu pasakyti, kad turime apie tai pradėti galvoti apie tai dabar, o ne tada, kai bus paskutinė diena to šiuo metu įstatyme numatyto šešių mėnesių termino“, – pabrėžė jis.
Lietuvoje pasiliks ilgesnį laiką
Anot T. V. Raskevičiaus, reikia suvokti, kad nelegaliai iš Baltarusijos į Lietuvą patekę migrantai mūsų šalyje praleis ilgesnį laiką, bet vis dėlto nebūtinai čia pasiliks.
„Vakarų Europos šalių patirtis rodo, kad tik 30 proc. asmenų yra grąžinami į kilmės valstybes, o vertindamas vykstančius procesus matau, kad tas nuošimtis gali būti panašus ir Lietuvoje. Taip yra dėl trijų priežasčių. Visų pirma prieglobsčio nagrinėjimo procedūros užtrunka, antra priežastis yra tai, kad absoliuti dauguma tų asmenų neturi asmens tapatybės dokumentų, jie yra prarasti arba sąmoningai atiduoti šalyje, iš kurios jie atvyko. Trečia priežastis yra tai, kad Lietuva neturi readmisijos susitarimų su dauguma tų žmonių kilmės valstybių“, – kalbėjo Seimo narys.
Jo teigimu, akivaizdu, kad sprendimų dėl nelegalių migrantų deportavimo reikės ieškoti reikės ilgesnį laiką.
„Kai mes kalbame apie tų žmonių deportavimą atgal į kilmės valstybes, tikriausiai nėra taip, kad susodinsime žmones be asmens dokumentų į lėktuvą ir išskraidinsime juos į kokią nors Afrikos valstybę, kur jų niekas ir nelaukia“, – aiškino T. V. Raskevičius.
Pasak jo, tokioje situacijoje yra tik dvi alternatyvos: „Arba tie žmonės išvyksta į kitas Vakarų Europos valstybes, kur ir yra jų tikslas, arba, jeigu mes norime užkardyti tam kelią, mes turime pradėti kalbėti apie šių asmenų integraciją.“
Tuo metu Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas apie nelegalių migrantų integraciją kalba atsargiau.
„Kalbėti apie jų integraciją yra tikrai anksti, nes jie nėra tikrieji pabėgėliai. Jie yra ekonominiai migrantai, kurie atėjo nelegaliais būdais ir čia mes nepamirškime pagrindinės šio klausimo problemos. Pagrindinė problema yra [Aliaksandras] Lukašenka, diktatorius, kuris šitą dalyką užtaisė. Ir Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, visos Europos Sąjungos užduotis yra parodyti Lukašenkai, kad šita schema neveikia“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ kalbėjo P. Saudargas.
