Vyriausybė patvirtino reikalavimą nuo penktadienio uždarose patalpose dėvėti kaukes, taip pat rekomenduojama tiek viešiems, tiek privatiems juridiniams asmenims darbą organizuoti nuotoliniu būdu.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus laidai „Delfi tema“ dėstė, kad ministerijos pastangos nukreiptos siekiant paskiepyti pažeidžiamiausius žmones.

„SAM tikslas artimiausiu metu ir visos pandemijos metu buvo užtikrinti, kad pažeidžiamiausios grupės būtų paskiepytos. Dabar visas pastangas kartu su savivaldybėmis, sveikatos priežiūros įstaigomis, dedame būtent čia, kad tie asmenys, kurie yra pažeidžiamiausi, tai yra vyresnio amžiaus gyventojai, asmenys, turintys lėtinių ligų, kurie dar nepriėmė sprendimo skiepytis, tą padarytų, kiek įmanoma, greičiau, tą skiepą gautų, ir būtų apsaugoti nuo COVID ligos“, – sakė L. Galkus.

SAM atstovas neatmetė, kad, kol nėra paskiepyta pakankama visuomenės dalis, gali būti imamasi ir papildomų priemonių, tačiau jų nedetalizavo.

„Vyriausybė tas priemones svarsto, kol sprendimų nėra, sunku kažką komentuoti. Visi variantai yra svarstomi“, – sakė L. Galkus.

Sistemai jau trūksta resursų

Pasak Santaros klinikų direktoriaus medicinai, gydytojo hematologo Valdo Pečeliūno, augant susirgusiųjų kovidu srautams, ligoninėje jau pradedamos riboti planinės paslaugos.

„Buvo viešai aptarta riba, kad 100 reanimacinių lovų užimtumas Lietuvai jau reiškia, kad gali būti pradėtos riboti planinės paslaugos“, – priminė V. Pečeliūnas.

Pasak mediko, problema šiuo atvejų ne lovos, patalpos arba aparatai, o kvalifikuoti žmonės, kurie galėtų teikti aukščiausio lygio pagalbą.

„Nes tų pacientų, kurie atsiduria reanimacijoje, deja, išgyvenamumo šansai labai dramatiškai sumažėja. Net ir aukščiausio lygio profesionalams būna sunku juos išgelbėti“, – teigė V. Pečeliūnas.

Pasak Santaros klinikų direktoriaus medicinai, šiuo metu sistemai jau trūksta resursų, kad būtų teikiamos reikalingos paslaugos.

„Atitinkamai pradedamos riboti paslaugos, kur mes tikime, nesukels šitų paslaugų apribojimas pasekmių žmonėms. (…) Planinių paslaugų ribojimas žmonėms pasireiškia eilių ilgėjimu“, – sakė V. Pečeliūnas.

Sako, kad pagelbėti galėtų ir seniūnai, ir kunigai

Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, mažiausiai pasiskiepiję yra 27-28 metų asmenys, taip pat vyresni nei 80 ir jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys.

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makarevičienė sako, kad didžioji dalis jos pažįstamų vyresnio amžiaus žmonių yra pasiskiepiję.

„Mūsų asociacija vienija 59 612 narių. Didžioji dalis yra pasiskiepiję. Kai kas nesiskiepija tik dėl to, kad negali skiepytis. Nes mūsų amžiaus žmonės turi įvairių ligų, – ir visokių alergijų, ir kraujotakos ligų, ir bronchinės astmos. Jie ir sako, kad „mums net nepataria gydytojai, nes čia yra rizika“, – kalbėjo G. Makarevičienė.

Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė teigė negirdėjusi apie atvejus, kad vaikai atkalbinėtų senolius skiepytis.

„Daugiausia prisiklauso iš kaimynų, iš draugų, ir dar tolimuose rajonuose gyvenantys (…) anksčiau turėjo iš kaimo važiuoti pasiskiepyti į rajoną. Tai aš kėliau klausimą, sakiau: „į rinkimus tai visus suveža iš visų kampų, kodėl negali atvažiuoti autobusiukas su skiepais ir paskiepyti?“. Jau dabar ir atvažiuoja“, – sakė G. Makarevičienė.

Pasak laidos pašnekovės, apie tai, kokia yra padėtis konkrečioje vietovėje, geriausiai žino seniūnas.

„Nes ir su daktarais turi ryšį, ir gali patarti ne tik daktaras, bet ir seniūnas, ar gali žmogus skiepytis, ar negali“, – sakė G. Makarevičienė.

Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė pavardijo, kas vyresnio amžiaus žmonėms šiuo klausimu yra didžiausi autoritetai.

„Tai yra ir seniūnai, ir savivaldybės darbuotojai, kurie kuruoja šitą sritį, labiausiai – kunigai. Gi galėtų paskatinti ir paprašyti žmonių, kad nebijotų. Tolimuose rajonuose ir kaimo vietovėse gyvenantys žmonės labai bijo, kad nebūtų kokių nors pasekmių po skiepo. Dėl to, kad jie gyvena vieni, vaikai išvykę ir palikę senukus vienus, tai jie ir sako: „o, jeigu būtų bloga po to skiepo?“, (…) „o, jeigu aš numirsiu ir niekas neras?“. Kaip čia girdisi per visokias ir radijas, ir televiziją, gi visokių „pletkų“ yra“, – pasakojo G. Makarevičienė.

Bijantiems reikėtų skirti bent pusvalandį pokalbiui

Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas pastebėjo, kad vakcinų priešininkai dažnai beda pirštu į tariamą nesaugumą, reikalaudami šimtaprocentinio saugumo.

„Dauguma medikų akcentuoja rizikų santykį. Iš tiesų vakcinos yra neįtikėtinai saugios. Rimtų šalutinių reiškinių yra labai mažai. Realių kontraindikacijų, kurias būtų galima pritaikyti dideliam kiekiui žmonių nėra“, – teigė V. Pečeliūnas.

Gydytojas teigė suprantąs žmones, kurie abejoja dėl vakcinų, įsibaiminusius.

„Kaip šitą dalyką galima išspręsti? Pirmiausia, yra žmogaus išklausymas ir atsakymas į jo abejones – ne teisimas, ne smerkimas, ne griežtas vakcinacijos stūmimas. Tiesiog reikia žmogų išklausyti“, – aiškino V. Pečeliūnas.

Medikas supranta, kad dabartinė problema – paskiepyti dar maždaug pusę milijono žmonių.

„Tokie pokalbiai turėtų užtrukti tarp 30 minučių ir valandos, kad būtų galima įsiklausyti į žmogų. Tai yra labai sudėtinga padaryti. Mano matymas būtų žymiai didesnis įsitraukimas šeimos gydytojų, kurie pažįsta žmones, dažniausiai žmonės pasitiki savo šeimos gydytojais. Atitinkamai tie pokalbiai turėtų būti būtent tam, kad atsakytų į žmonių klausimus“, – sakė V. Pečeliūnas.

Pasak mediko, rizika žmogui, kuris turi gretutinių ligų, susirgus kovidu, yra didžiulė.

„Ir ne šiaip kažkokių nepavojingų problemų kaip karščiavimas ar pakosėjimas, bet mirtinų problemų. 10 proc. ir daugiau žmonių, turinčių gretutinių susirgimų, užsikrėtę kovidu miršta. Kai, tuo tarpu, šiuo metu kovidinės vakcinos yra vieni iš labiausiai pasaulyje ištirtų produktų. Pavakcinuota milijardai žmonių, Lietuvoje – beveik du milijonai. Tai yra didžiulio masto vaistinio preparato skyrimas, jeigu būtų reikšmingesnių problemų, jos labai akivaizdžiai matytųsi“, – teigė V. Pečeliūnas.

Specialistai sutaria dėl vieno

Medikas patikino, kad sveikatos priežiūros įstaigose nematoma jokių sisteminių problemų dėl vakcinų poveikio.

„Tas yra pabrėžiama ir visų kompetentingų institucijų – pradedant Europos vaistų agentūra, baigiant Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų agentūra, Pasaulio sveikatos organizacija. Iš esmės visi specialistai sutaria, kad vakcinos yra labai saugios, ir jų teikiama nauda daug kartų viršija potencialią žalą“, – sakė V. Pečeliūnas.

Pasak gydytojo, problema yra ta, kad žmonių mastymas yra nebūtinai matematinis.

„Tarkime, vienas pavyzdžių – žmonės žalą, kurią sukelia kažkokiu veiksmu, vertina kaip žymiai didesnę negu žala, kylanti nuo neveikimo. Reiškia: „aš nesiskiepiju, galbūt ir numirsiu“. Bet tai jiems nėra tokia pat didelė problema kaip, „jeigu pasiskiepysiu, skaudės ranką arba galvą“, – aiškino V. Pečeliūnas.

Gydytojas per savo karjerą yra turėjęs ne vieną pacientui nelengvą pokalbį, kai reikia apsvarstyti jo pasirinkimų žalos ir naudos santykį.

„Kaip hematologas visą savo daktaro karjerą, dvidešimt metų, dirbu su žmonėmis, kuriems reikia skirti chemoterapiją, kalbu prieš transplantacijas su žmonėmis. Tai yra gana panaši emocinė žmogaus savijauta, nes chemoterapija , mes sakome, nėra švęstas vanduo, tikrai turi šalutinių reiškinių, ir mes visada kalbame apie naudos ir žalos santykį. Tai yra kokią naudą duos gydymas vėžio, kuris turi komplikacijų (ir reikšmingų komplikacijų)? Kokia bus žala, jeigu mes to gydymo netaikysime? Tai yra labai panašu“, – sakė V. Pečeliūnas.

Pasak gydytojo, kalbant apie vakcinas, žalos ir naudos santykis yra daug kartų didesnis vakcinacijos pusėje.

„Bet tokie pokalbiai paprastai trunka nuo 30 minučių. Pirmiausia žmogų išklausant, nesmerkiant, nebandant įdiegti, bet išsiaiškinant, kokios yra jo baimės, koks yra nerimavimo pagrindas, atsakant į klausimus – be emocijų, be smerkimo. Dažniausiai pasiekiamas draugiškas sutarimas, koks yra geriausias sprendimas. (…) Skiepų atveju ta diskusija turėtų būti dar paprastesnė, nes santykis žalos ir naudos yra labai didžiulis“, – sakė V. Pečeliūnas.

Jau yra sėkmės pavyzdžių

SAM atstovas neskubėjo atsakyti, ar Lietuvos sveikatos sistema yra pajėgi likusiems nepasiskiepijusiems skirti bent po pusvalandį pokalbiui apie jų baimes.

„Sunku pasakyti, ar esame pajėgūs, bet žiūrime pozityviai, nes turime pozityvių pavyzdžių. Turime pavyzdžių, kur yra suskiepyti visi kaimai, nes ten dirba pasišventę sveikatos priežiūros specialistai, kurie bendrauja individualiai su kiekvienu gyventoju. Kadangi gyventojai pasitiki sveikatos sistemos gyventojais, tai sugeba juos įtikinti pasiskiepyti“, – sakė L. Galkus, išreikšdamas viltį, kad tokie sėkmės pavyzdžiai bus kartojami.