Žiniasklaidai parašiusi moteris teigė, kad nori pasidalinti įspūdžiais grįžus gyventi į Lietuvą.
„Kitaip tariant, „renkuosi Lietuvą“. Pirmomis dienomis tenka nusivilti, kad sistemų prigalvota daug, bet iki galo niekas nesutvarkyta ir neveikia, nėra vieningos sistemos, nėra pritaikyta žmogui. Turi pats skambinti, ieškoti… Telefonas duotas „Renkuosi Lietuvą“ jau po 17 val. neveikia, jiems parašius, jie atsakys per 3 dienas?“, – stebėjosi ji.
Moteris pasakojo, kad parskridusi į Lietuvą rugsėjo 16 d. ir kitą dieną deklaravo atvykimą, susimokėjo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD).
„Esu pasiskiepijusi „Pfizer“ vakcina jau gegužės mėnesį. Turiu dokumentą. Pasiteiravus, kaip gauti galimybių pasą, buvo pasakyta kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gydytoja patikrins skiepų dokumentus ir kažkur kažką suves. Tada tik galėsiu registruotis galimybių pasui.
Kitą dieną nuvykus į polikliniką buvo pasakyta „jūs esate nedrausta“, nors mano banke mokėjimas įvykdytas. Vėl kitą dieną vykstu į polikliniką, dar nieko nėra. Skambinu į „Sodrą“, jie nieko nemato, tada užregistruoja mano prašymą, kaip skubų į ligonių kasą. Po kažkiek laiko gaunu skambutį, kad viskas suvesta, galiu vykti pas gydytoją“, – pasakojo ji.
Taip pat pridūrė, kad lyg ir nesunku nuvykti į polikliniką, bet, anot moters, parkavimas siaubingas, visos vietos užimtos, mat tų vietų nėra pakankamai.
„Vykstu vėl į polikliniką, ten įmokas mato, esu apdrausta, bet pareiškia, kadangi mano klausimas yra neskubus, pas gydytoją galiu patekti anksčiausiai 30 dieną. Išsiverkiau, kad man labai skubu, tai užsiregistravau 28 d.!
Manau, tai tik pradžia namo nusivylimų. Turiu pažįstamų, kurie galvoja apie grįžimą į Lietuvą gyventi. Ką aš galiu patarti jiems? Gerai pagalvokite? Žinoma, niekas nelaukia emigrantų su raudonu kilimu, bet kiek brangaus laiko iššvaistai ir kitus apkrauni, kol viską susitvarkai“, – tikino jau beveik buvusi emigrantė.
„Klausi savęs, kam aš čia grįžau? Taip vieno, kito grįžusio žmogaus nuomonė stumia ta mūsų šalį žemyn.Tik kai reikia susimokėti, labai greitai viskas atliekama“, – piktinosi ji.
Moteris taip pat išsiliejo dėl mokėjimo už PSD, mat nesuprato, kodėl turėjo susimokėti už pilną mėnesį.
„Aš grįžau rugsėjo 16 d., bet privalau mokėti ne už likusias to mėnesio dienas, o už pilną mėnesį, nors iki 16 d. manęs šalyje net nebuvo? Tai niekam neįdomu? Žinoma, suma nedidelė, tačiau neteisingas skaičiavimas.
Darosi gaila tautiečių, kurie taip sistemos stumdomi ir jaučiasi, kad nieko negali pakeisti, niekam nepasiguosi, nors ir demokratinė šalis, bet iki demokratijos dar toli, oi gaila!“, – tikino ji.
Sulaukia daug klausimų dėl PSD
„Renkuosi Lietuvą“ projekto koordinatorė Jovita Sandaitė komentavo, kad į jų projektą norintys grįžti lietuviai kreipiasi tikrai dažnai ir dėl pačių įvairiausių klausimų.
„Kas mėnesį sulaukiame virš tūkstančio įvairiausių užklausų, todėl susidomėjimas grįžimu į Lietuvą išlieka stabilus. Grįžtant prie jūsų klausimo, apie galimybių pasą užklausų sulaukiame labai retai. Tačiau dažnai sulaukiame klausimų dėl valstybės taikomų reikalavimų keliaujantiems t. y. dėl ribojimų, sukeltų COVID-19 pandemijos.
Klausimai dėl PSD mūsų konsultantams taip pat dažni, pavyzdžiui, per rugpjūtį sulaukėme 37 užklausų apie PSD, o liepą – 64. Dažniausiai pasitaikantys klausimai apie PSD – kaip pasitikrinti PSD skolą, kaip ją perskaičiuoti“, – komentavo ji.
J. Sandaitės teigimu, taip pat dažnai žmonės domisi, kaip galima savarankiškai mokėti PSD, o skirtingi valstybės lėšomis drausti asmenys (pensijų gavėjai, Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, mažus vaikus auginantys tėvai) klausia dėl PSD mokėjimų.
„Galiausiai, sulaukiame užklausų iš užsienio lietuvių, kurie yra drausti kitose valstybėse, bet ketina gydytis arba gimdyti Lietuvoje.
Mūsų konsultacinė linija (nemokamas telefono numeris) veikia darbo dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Visi norintys taip pat gali kreiptis į mus bet kuriuo kitu metu per Facebook Messenger programą ir per Livechate funkciją mūsų tinklapyje www.renkuosilietuva.lt, į tokias užklausas atsakome ne vėliau nei per tris darbo dienas“, – informavo projekto koordinatorė.
Pirmas darbas – deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje
„Sodra“ primena, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žmogus gali būti draustas sveikatos draudimu tik vienoje iš ES šalių, t. y. toje šalyje, kurioje gyvena, dirba ir moka mokesčius.
„Tad jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir dirbate kitoje ES šalyje, turite mokėti toje šalyje nustatytus mokesčius, tuomet nereikia mokėti PSD įmokų Lietuvoje“, – teigia įstaigos atstovai.
Taip pat nurodo, kad sugrįžus iš užsienio reikia deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, mat tik tada atsinaujins sveikatos draudimas.
„Tai padaryti galima: prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo arba nuvykus į artimiausią seniūniją. Kai jau esate deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, atsiranda prievolė mokėti PSD įmokas.
PSD įmokos gali būti: sumokamos kartu su darbo užmokesčiu, jei Jūs įsidarbinate pagal darbo sutartį arba tarnybos pagrindu; sumokamos savarankiškai; sumokamos kartu su kitomis įmokomis, jei dirbate savarankiškai; sumokamos už jus, jei esate draustas valstybės lėšomis. Pavyzdžiui, esate pensininkas, dieninių studijų studentas, moksleivis, esate registruotas Užimtumo tarnyboje ir kita.“
