Malinauskas: nemanau, kad Vyriausybės perkrovimas reikalingas
Buvęs premjero patarėjas, populiaraus kanalo „Youtube“ kūrėjas, vlogeris S. Malinauskas teigė nesantis labai nustebęs kritika valdantiesiems konservatoriams. Vis dėlto, pasak jo, Vyriausybė turi nemažai bėdų.
„Užsienio politikoje mes turime tikrai labai daug įtampų – ta pati Kinija, Baltarusija, Rusija ir taip toliau. Vidaus politikoje mes turime migrantų krizę, tikrai niekas nėra normaliai suvaldyta – yra tūkstančiai žmonių, mes matome, kad vaikai miršta Rukloje ir tai yra rimta problema“, – pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ vardijo S. Malinauskas.
Negana to, kaip tęsė pašnekovas, vyrauja ir rimti ekonominiai iššūkiai, o ramybės neprideda ir politikai.
„Mes turime politikoje tikrai labai daug įtampos šiandien. Nebūtinai kalbėti apie tai, kad Lietuva suskaldyta, bet mes Seime tikriausiai geriausia Lietuvos atspindį turime, kai 15 proc. Seimo užimantys „valstiečiai“ pradeda kažkokius ultimatumus diktuoti, ministrų interpeliacijomis grasinti. Daug chaoso“, – konstatavo S. Malinauskas.
Ir nors Vyriausybė, pasak jo, turi mažai kuo didžiuotis, tačiau kalbos apie „perkrovimą“, žurnalisto nuomone, tėra lozungai.
„Šiuo metu aš, pavyzdžiui, nematau, kad tas perkrovimas būtų reikalingas“, – teigė S. Malinauskas.
Jis taip pat kalbėjo, kad Vyriausybė nebeturi labai daug įrankių, kuriais galėtų dar paskatinti pasiskiepyti to nepadariusius gyventojus.
„Yra pasimetimas ir akivaizdu, kad Vyriausybė supranta, jog tokio karantino, koks buvo, turbūt jau niekas nebeatlaikys ir bus nauja politinė, o galbūt ir ekonominė, krizė, o kažko naujo be žmonių sąmoningumo skatinimo mes padaryti negalime“, – teigė laidos dalyvis.
S. Malinauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė ir taip jau dėjo nemažai pastangų, skatindama žmones vakcinuotis.
„Mes statistiškai atitinkame ES vidurkį. Bėda yra, ta, kad rizikos grupės labiausiai nesiskiepija, bet labiausiai miršta. Aš manau, kad yra žmonių, kurių mes jau niekaip neįkalbėsime. Manau, kad Vyriausybė, ką maksimaliai galėjo padaryti, tai padarė tą spaudimo kampaniją, pranešdama, kad bus labai daug ribojimų iki rugsėjo 13 dienos ir daug kas atėjo tuo metu pasiskiepyti“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau valdžia, anot jo, turėtų keisti komunikacinę kryptį.
„Vyriausybė tarp priekalo ir kūjo, nes reitingas greičiausiai ir toliau keis, bet, jei galvotų apie ateinančius rinkimus bei žmonių nuotaikas, jau komunikaciją reikėtų keisti ne iš to, kiek mes užsidarysim, bet kiek mums trūksta iki to, kad mes galėtume tais pačiais skandinavų keliais eiti ir palikti tą košmarą, kuris tiek tęsiasi visame pasaulyje, už nugaros“, – teigė S. Malinauskas.
Mano, kad Skvernelis turėtų kurti partiją
Toliau kalbėdamas apie politines aktualijas S. Malinauskas teigė manantis, kad Saulius Skvernelis vis dėlto bandys kurti naują partiją.
„Jei man reikėtų spėti, aš esu įsitikinęs, kad jis turėtų ją bent jau pabandyti daryti, dėl to, kad frakcija be partijos kaip toks dalykas iširs“, – sakė buvęs premjero patarėjas.
Kitaip, pasak jo, frakcijos nariai tiesiog išsibarstys.
„Kitas dalykas dar yra, (…) rinkimų dar praėjusios Vyriausybės pakeista partijų finansavimo tvarka – tie žmonės, kurie yra išrinkti, jei jie sukuria naują politinį judėjimą, jie gauna dotaciją. Tai ir dėl to yra klausimas, kodėl reikėtų delsti“, – svarstė S. Malinauskas.
Laidoje buvo kalbėta ir apie itin išaugsiančias šildymo kainas. To priežastis, kaip pastebėjo S. Malinauskas, privalo gyventojams paaiškinti ir energetikos ministras Dainius Kreivys, juo labiau, kad garsiai kalbėta apie kai kuriuos milžiniškus projektus, turėjusius sumažinti kainas – Kauno kogeneracinę jėgainę ir Suskystintų gamtinių dujų terminalą.
„Toks jausmas, kad sudėtos milžiniškos sumos, bet mes vis tiek regione patiriame vieną didžiausių smūgių. Tų atsakymų reikia“, – akcentavo žurnalistas.
Tvaskienė: Vyriausybė kai kuriuos ministrus palieka vienus kovos lauke
Tuo metu LRT žurnalistė J. Tvaskienė pakomentavo „Žinių radijo“ klausytoją, pasipiktinusį, kad Lietuva yra suskaldyta.
„Šitas leitmotyvas, ypač vienos opozicinės partijos iniciatyva, yra plėtojamas kurį laiką, dar tai partijai būnant valdžioje tai skambėjo kaip „konservatoriai puola“, dabar vėlgi – „suskaldyta Lietuva“. Aš sakyčiau, kad takoskyra Lietuvoje tarp skirtingų ideologijų rėmėjų yra didelė ir stipri dar nuo Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio laikų“, – pastebėjo laidos dalyvė.
Minėta takoskyra, pasak jos, kartais prislobsta, o kartais – išryškėja.
„Aš manyčiau, kad tai ne tiek Vyriausybės problema, kiek besikaunančių politinių jėgų problema ir noras visuomenę kurstyti specialiai“, – sakė J. Tvaskeinė.
Kalbėdama apie šnekas apie poreikį „perkrauti“ Vyriausybė, J. Tvaskienė tai įvertino kaip opozicijos įprastas kalbas.
„Aš manau, kad ir šioje situacijoje tai, kas vadinama perkrovimu, yra iš tikrųjų tam tikrų oponuojančių partijų nusitaikymas į jautriausias vietas ir taip žaizdos pirštu klibinimas. Ar ši Vyriausybė neturi problemų? – Taip, ji turi labai daug. Tai yra ir išorės problemos, ir vidiniai dalykai, su kuriais susiduriama“, – konstatavo ji.
Ši Vyriausybė, anot pašnekovės, turėtų pati susėsti, susidėlioti prioritetus, kas privalo juos spręsti komandomis ir pradėti apie tai kalbėti.
„Ši Vyriausybė turi didžiulę bėdą, kad netgi aptardama ganėtinai neprastus sprendimus, ji konkrečius ministrus palieka vienus kovos lauke, o į išorę iškomunikuoja tik kalbų užuomazgas, o ne aptartą poziciją ir nuo to kenčia visi“, – teigė J. Tvaskienė.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad kol kas nemato net užuominų, jog valdžia svarstytų grįžti vėl prie labai griežto karantino.
„Visi išgirsta žodį „karantinas“ ir iškart prisimena tuos mėnesius, kai visi sėdėjo užsidarę namie, bet jei mes racionaliai paklausytume, ką sako Vyriausybė, tai yra du momentai: kaukių dėvėjimo sugrąžinimas ir diskusijos dėl lankymosi uždaruose renginiuose ribojimo.
Jei mūsų visuomenė elgiasi kaip vaikų darželis, kur jei neuždrausta, vadinasi, yra leidžiama, tai turbūt kitokių būdų suvaldyti tiems, nenešiojantiems kaukių, logiškai nėra“, – kalbėjo laidos dalyvė.
Tuo pačiu, pasak jos, žmones nesiskiepyti raginantys politikai turėtų atsakyti.
„Nėra didesnio absurdo kaip parlamentinės partijos, kurios eina į mitingus ir kursto žmones nesiskiepyti. Už tokius veiksmus turėtų būti griežta atsakomybė, nes negalima semtis politinių dividendų žmonių gyvybių kaina. Tie politikai turi pripažinti, kad jų kaltė, jog miršta konkretus žmogus“, – tvirtino J. Tvaskienė.
Mano, kad kai kurie ministrai patogiai gyvena pandemijos priedangoje
Ji pastebėjo, kad dalis ministrų, žurnalistės nuomone, naudojasi pandemijos priedanga ir nekomunikuoja savo sprendimų, o didžiausia atsakomybė Vyriausybei, pasak J. Tvaskienės, kris tada, kai žmonės pajaus smarkiai išaugusias kainas.
„Jeigu mes turėsime situaciją, kai ligoninės bus faktiškai blokuotos kovido ligoniais, tuo pačiu metu turėsime situaciją, kai gyventojams teks purtyti pinigines ir mokėti gerokai pigiau už tai, ką praėjusią žiemą turėjome mažesnėmis kainomis, jei užeis dideli šalčiai, jei toliau bus nesusitvarkoma su pasieniu, manau, kad tos problemos taps pačios aktualiausios.
Turime pripažinti, kad sava kišenė visada yra arčiausiai kūno. Šiai Vyriausybei, manau, didžiausia atsakomybė kris ne dėl pandemijos valdymo, o tada, kai žmonės ateis tą dieną mokėti savo mokesčių“, – sakė laidos dalyvė.
Kilsiančias kainas, kaip akcentavo J. Tvaskienė, visuomenei turi paaiškinti energetikos ministras.
„Yra problema šioje Vyriausybėje tam tikri ministrai, kurie labai patogiai gyvena pandemijos priedangoje. Aš tikrai manau, kad dalis Vyriausybės narių semiasi sau politinius dividendus oponuodami premjerei ir bendrai linijai, o kita gi dalis tyliai sprendžia kažkokius klausimus, apie kuriuos visuomenė negirdi“, – tvirtino ji.
