„Pavyzdys: mokiniai grįžo į klases ir, norime ar ne, virusas plinta. Vaikai yra testuojami ir tokiu būdu virusas yra aptinkamas. Šeimos sutinka testuoti vaikus, nes nori valdyti šeimos sveikatos riziką.
Įdomiausia dalis vyksta toliau. Šeima po vaiko testo sužino, jog šeimoje yra viruso pavojus ir.... pagal dabartinę tvarką suaugę šeimos nariai turi toliau eiti į darbą ir.... platinti virusą tol, kol šeimos narys bus ištirtas ir tik tada jis galės likti namuose ir gauti nedarbingumą.
Žmogus gali/reikia (tai nėra privaloma?!) užsiregistruoti ir gauti savo išvadą. Tai gali užtrukti 2 – 4 – ? dienas. Tuomet, kodėl reikia testuoti vaiką? Kokia šio veiksmo prasmė?“, – savo įraše feisbuke stebėjosi A. Visockas.
Meras viešai kreipėsi į Vyriausybę su prašymu keisti dabartinę tvarką.
„Viešas prašymas Vyriausybei, jeigu mes tikrai norime stabdyti viruso plitimą ir realiai valdyti situaciją ligoninėse yra toks: tuo atveju, kai yra aukštesnis rizikos lygis (pvz nustatyta šeimos nariui) – tai kitas šeimos narys neturėtų eiti į darbą ir turėtų išsitirti. Kitu atveju gaunasi, jog Valstybė pati siekia, kad virusas plistų ir pati pyksta, kad virusas plinta?“, – rašė A. Visockas.
Skiepyti arba persirgę turi išimtį dėl izoliacijos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistė Justina Petravičienė paaiškino, kad tokiu atveju, kai savikontrolės būdu arba tyrimą atlikus kaupinių metodo yra nustatoma, kad vaikas serga, visais atvejais rekomenduojama PGR testą.
„Tokiu atveju yra teikiamas prioritetas, ir per 24 valandas tas vaikas užregistruojamas ir ištestuojamas (PGR būdu)“, – sakė J. Petravičienė.
Pasak NVSC atstovės, jeigu vaikui nustatomas kovidas, tėvai automatiškai laikomi sąlytį turėjusiais asmenimis, nebent jie yra pasiskiepyję arba persirgę.
„Jeigu yra pasiskiepiję, persirgę ne anksčiau kaip prieš 210 dienų arba turi per paskutiniąsias 60 dienų atliktą kiekybinio arba pusiau kiekybinio serologinio testo tyrimą (tai reiškia, kad liga nebuvo patvirtinta PGR arba antigeno testo, bet atliko, ir rodo, kad yra pakankamas kiekis antikūnų), algoritme yra numatyta izoliacijos išimtis. Tokiais atvejais tėvai gali nesiizoliuoti net ir turėję sąlytį su sergančiu vaiku.
Aišku, puikiai žinome, kad ir pasiskiepiję gali užsikrėsti, bet tas algoritmas numato tokiems žmonėms išimtį“, – paaiškino J. Petravičienė.
„Sodra“ priima sprendimą pagal NVSC arba gydytojo išduotą pažymėjimą
„Sodros“ atstovė spaudai Malgožata Kozič iš feisbuko įraše supranta, kad meras turi mintyje tokią situaciją, kai vaikui kaupinių testas yra teigiamas, ir tuomet dar laukiama vaiko PGR atsakymo.
„Dėl pačios izoliacijos tvarkos reikėtų pasiklausti NVSC. „Sodros“ vaidmuo prasideda tuo momentu, kai žmogus kreipiasi dėl ligos išmokos. Tam turi būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o šiuo metu jis išduodamas arba NVSC išduotos pažymos pagrindu, arba šeimos gydytojo yra paskirtas nedarbingumas“, – teigė M. Kozič.
Pasak „Sodros“ atstovės, vaikui, kuriam paskirta izoliacija, šeimos gydytojas gali išduoti nedarbingumą iki 14 dienų, o NVSC – tam izoliacijos laikotarpiui, kuris yra skirtas.
„Tėvams priklauso nedarbingumas tuo atveju, jeigu jie prižiūri vaiką iki ketvirtos klasės, arba žmogų su negalia iki 21 metų, kuris mokosi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą. Jeigu žmogus turi nedarbingumo pažymėjimą, ir atitinka kitas sąlygas (turi sukaupęs pakankamą ligos draudimo stažą), tuomet „Sodra“ priima sprendimą dėl ligos išmokos skyrimo“, – aiškino M. Kozič.
