Šią sumą policijos komisariatas sumokėjo per avariją žuvusio vyr. patrulio T. Srūgio seseriai. Iš tiesų, kadangi pareigūnas buvo nevedęs, kompensaciją turėjo gauti žuvusiojo motina, bet sunkiai sirgusi moteris, sužinojusi apie sūnaus netektį, negalėjo susitaikyti su skaudžiu praradimu ir po mėnesio taip pat mirė, todėl išmoka atiteko palikimą priėmusiai seseriai.

Baisi avarija Pagėgių savivaldybėje, kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 149-ame kilometre įvyko 2017 m. sausio 24 d. apie 13.55 val., kai siuntų bendrovės vairuotojo Eimanto Revucko vairuojamas krovininis mikroautobusas „Mercedes Benz Sprinter“ susidūrė su priešais atvažiuojančiu policijos automobiliu „Škoda Yeti“, kuris buvo įjungęs šviesos ir garso signalus.

Eismo įvykis kilo, kai priešais E. Revucko vairuojamą mikroautobusą važiavęs sunkvežimis „Scania“ netikėtai nutarė stabdyti, todėl siuntų bendrovės vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo su vilkiku, staiga pasuko į kairę, norėdamas jį aplenkti, ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. Po susidūrimo policijos tarnybinį automobilį vairavęs vyr. patrulis T. Srūgis žuvo įvykio vietoje, o kartu važiavusiam jo kolegai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Policijos pareigūnai į avariją pateko vykdami į gautą iškvietimą Pagėgių gimnazijoje – čia buvo išdaužtas langas.

Baudžiamąją bylą dėl tragiškos avarijos išnagrinėjęs teismas Birštone gyvenančiam E. Revuckui skyrė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Šią bausmę jis yra jau atlikęs. Kai byla buvo nagrinėjama teisme, avarijos kaltininkas pripažino kaltę, sakė, kad važiuodamas jis laisvų rankų įranga vienam klientui skambino dėl siuntos, taip pat reguliavo šilumą ir klausėsi muzikos.

„Tolumoje mačiau policijos automobilio švyturėlius, pamaniau, kad automobilis stovi, – teisme pasakojo E. Revuckas. – Važiuodamas nepastebėjau, kad sunkvežimis stoja, bet kai supratau, jog nesuspėsiu sustabdyti, išvažiavau į kairę kelio pusę ir susidūriau su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Viskas vyko labai greitai, vairas buvo jau nusuktas į kairę, daugiau nieko nespėjau padaryti.“

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas iš siuntų bendrovės žuvusio pareigūno seseriai priteisė 6,5 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji teisme aiškino, kad su broliu gyveno nuo gimimo, jis šiai buvęs kaip tėvas. Nors prieš keletą metų iki žūties jis buvo išsikraustęs gyventi atskirai, bet jo namas buvo vos už 200 metrų, todėl jie ir toliau bendraudavo kiekvieną dieną.

„Mūsų mama sirgo nepagydoma liga, mes abu ja rūpinomės – aš slaugiau mamą, jis remdavo finansiškai, – sakė nukentėjusioji. – Žinojome, kad mama ilgai negyvens, kartu ruošėmės jos laidotuvėms, buvo susitaikę, kad jos neteksime, bet viską pakeitė staigi brolio žūtis. Po mėnesio mirė ir mama – per trumpą laiką netekau dviejų artimiausių žmonių.“

Žuvęs pareigūnas policijoje dirbo beveik 12 metų, ne kartą buvo skatintas už gerus darbo rezultatus, be to, jis buvo vienas geriausių Tauragės apskrities policijos pareigūnų, 2016 m. nugalėjęs geriausio Tauragės apskrities viešosios policijos pareigūno konkurse ir atstovavęs savo apskričiai respublikiniame konkurse.

Po policijos pareigūno laidotuvių Tauragės apskrities policija žuvusiojo seseriai kaip motinos turto paveldėtojai sumokėjo daugiau kaip 57 tūkst. Eur kompensaciją – 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinę išmoką.

„Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažintas, kad pareigūnas T. Srūbys žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, tarnybos pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai“, – nurodė policija.

Ir čia pat iškėlė naują bylą dėl tragiškos avarijos kaltu pripažintam E. Revuckui ir draudimo bendrovei – juos į teismą civiline tvarka padavęs Tauragės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad policija vykdo socialinio draudimo funkciją, todėl žuvusio pareigūno seseriai sumokėjęs kompensaciją dėl brolio žūties, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį.

Tačiau policijos prašymas jai priteisti beveik 60 tūkst. Eur liko nepatenkintas – Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad policija iš draudimo bendrovės gaus vos 455 Eur. Tiek buvo įvertinta turtinė žala, kurią nukentėjusioji patyrė – tokią sumą per mėnesį esą motinos išlaikymui skyrė žuvęs pareigūnas.

Anot teisėjų, policija, vykdydama socialinio draudimo funkciją ir išmokėjusi nustatyto dydžio vienkartinę išmoką (kompensaciją), turi teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą, tačiau teismas nėra saistomas pagal viešosios teisės normas išmokėtos kompensacijos dydžio.

„Kitaip tariant, vien tai, kad policijos komisariatas, vykdydamas socialinio draudimo funkciją, išmokėjo žuvusio pareigūno seseriai daugiau kaip 57 tūkst. Eur kompensaciją, nereiškia, kad teismas būtent tokio dydžio žalą ir turi priteisti, nes išmokėtos kompensacijos dydis ne visada gali atitikti realiai padarytos žalos dydį“, – teisėjų teigimu, žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Pasak teisėjų, policija, reikalaudama žalos atlyginimo, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, o reikalaudamas priteisti daugiau kaip 57 tūkst. Eur kompensaciją, išmokėtą žuvusio policijos pareigūno seseriai, turi įrodyti, kad visa išmokėtos kompensacijos suma atlygino realią žuvusio pareigūno artimųjų patirtą žalą.

Teisėjai pripažino, kad šioje byloje tikslaus žalos dydžio nustatymas yra apsunkintas, nes tiek pareigūnas, tiek jo motina yra miirę, todėl įrodyti, kokio dydžio paramą žuvęs pareigūnas teikė motinai, yra sudėtinga.

„Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, įrodinėjimo procese negali būti reikalaujama iš šalių įrodyti to, kas iš esmės yra neįmanoma“, – teisėjų teigimu, neabejotina, kad žuvęs pareigūnas savo motinai galėjo pirkti maistą, vaistus, vežiojo pas gydytojus, mokėjo mokesčius, be to, niekas neginčijo, kad jis galėjo prisidėti prie motinos išlaikymo.

Tuo metu pasisakydamas apie patirtą neturtinę žalą teismas pabrėžė, kad nėra abejonių, jog žuvusio pareigūno motina patyrė dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimą dėl sūnaus žūties.

„Kita vertus policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją ir jų išmokama kompensacija dėl pareigūno, vykdžiusio tarnybines pareigas, sveikatos sužalojimo ar, kaip šiuo atveju, žūties yra viena iš socialinio draudimo rūšių, o socialiniu draudimu yra saugomi ir draudžiami tik asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai“, – teisėjai pažymėjo, kad teismų praktikoje teigiama, jog policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Konstitucinis Teismas, kuris nurodė, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

Todėl, teismo teigimu, akivaizdu, kad išmokėtos kompensacijos, kaip socialinio draudimo išmokos, paskirtis nėra neturtinės žalos atlyginimas: „Socialiniu draudimu yra saugomi ir draudžiami tik asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai; neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra kompensuojama iš draudimo atlyginimo.“

Teisme buvo iškelta dar viena byla, kurioje policija iš avarijos kaltininko ir draudimo bendrovės siekė prisiteisti kompensaciją, kurią buvo išmokėjusi sunkiai per tragišką eismo įvykį sužalotam policijos pareigūnui. Policijos departamentas sužalotam pareigūnui išmokėjo daugiau kaip 26 tūkst. Eur – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją.

Šioje byloje teismas iš pradžių policijos ieškinį patenkino, tačiau vėliau jį panaikino apeliacinės instancijos teismas, nurodęs pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėti iš naujo.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (161)