Jo teigimu, vis dėlto toks orų kaitos scenarijus tinka kontinentinio klimato zonoms – žemynų centrinėms ir, dalinai, rytinėms dalims.

„Jose rudens laikotarpis labai trumpas ir žiema vidutinėse platumose prasideda jau spalio mėnesį. Jūrinio ir pereinamojo (iš jūrinio į kontinentinį, tokiai klimato zonai priskiriama ir Lietuva) klimato zonose rudens laikotarpis paprastai yra ilgas ir permainingas, ir santykinai šiltus laikotarpius keičia vėsesni, priklausomai nuo didelio masto atmosferos cirkuliacijos ypatumų, vandenyno paviršiaus temperatūros anomalijų konkrečiame regione bei kitų veiksnių“, – nurodė G. Stankūnavičius.

Taip pat apibūdino, kad pastaroji savaitė Lietuvoje buvo anomaliai vėsi: paskutinių 7 parų vidutinė paros oro temperatūra buvo nuo 6 °C šalies rytuose ir šiaurės rytuose iki daugiau nei 9 °C pajūryje.

„Toks temperatūros fonas būdingas spalio viduriui. Nors vidutinė temperatūra ir buvo anomaliai žema, tačiau dėl lėto seno ciklono (virš Ukrainos ir Rusijos) judėjimo į rytus ir jo užnugaryje susidariusios plačios žemų debesų juostos buvo išvengta šalnų (bent jau ore, nes dirvos paviršiuje vietomis jos buvo stebėtos).

Dėl šios priežasties nepasitvirtino ir vidutinės trukmės orų prognozės, sudarytos mėnesio viduryje. Šalto oro akivaizdi advekcija lėmė, kad daugelyje rajonų buvo prognozuojamos šalnos. Anomaliai žema buvo ir maksimali dienos oro temperatūra – kai kuriuose rytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose rugsėjo 19–22 dienomis ji tesiekė 4 – 7 °C“, – teigė klimatologas.

Pasak jo, minėtas orų atvėsimas – didelis postūmis auksinio rudens pradžiai ir medžių lapai geltonuoti ir raudonuoti pradėjo jau anksčiau.

„Tačiau masinio lapijos geltimo laikotarpis, matyt, atitiks daugiametį – spalio pirmas dešimtadienis. Kitas klausimas, kiek tas grožis išsilaikys. Jeigu toliau vyraus vidutiniškai šilti (be stiprių šalnų), ramūs ir, svarbiausia, sausi orai, be to, nebus rudens audrų – medžiai spalvomis dar gali džiuginti 2 – 3 savaites.

Lietingi ir vėsūs bei vėjuoti orai šį laikotarpį gali sutrumpinti iki 1 – 1,5 savaitės. Palyginimui reiktų pasakyti, kad rugsėjo antroje pusėje dėl pirmų šalčių staigiai pageltonuoja Rytų Sibiro maumedžių taiga. Ir tai nutinka beveik vienu metu dideliame plote (> 2 mln. km2). Jeigu nėra žymesnio debesuotumo – tai matoma net iš Žemės orbitos.“

G. Stankūnavičiaus teigimu, tęsiant apie Sibirą, būtina paminėti ir sniegą.

„Pastovi sniego danga jau susidarė Rytų (ypač šiaurės rytų) Sibiro kalnuotuose regionuose: Čerskio, Verchojansko kalnagūbriuose bei Oimiakono ir Čiukčių kalnyne, Putorano plato bei kai kuriuose šiaurinėse Krasnojarsko krašto srityse. Taip pat Aliaskos pusiasalio rytuose bei Makenzės upės aukštupio rajone. Per pirmą spalio dešimtadienį pastovi sniego danga susidarys didesnėje Rytų Sibiro dalyje (išskyrus pietinę), didelėje Aliaskos dalyje bei Šiaurės Vakarų Kanadoje.

Rugsėjo pabaigoje Arkties jūrinis ledas užima mažiausius plotus per metus. Šįmet buvo stebimas stiprus tirpimas vasarą ir buvo prognozuojama, kad tai gali būti rekordiniai metai pagal jūrinio ledo plotų sumažėjimą. Nacionalinis sniego ir ledo duomenų centras (NSIDC, JAV) paskelbė, kad šio sezono minimumas nustatytas rugsėjo 16 dieną – 4,72 mln. km2. Tačiau pritrūko daugiau kaip milijono kvadratinių kilometrų, kad būtų buvęs pasiektas 2012 metų rekordas (3,41 mln. km2). Reikia pažymėti, kad pastaraisiais dešimtmečiais dėl rudens audrų ir plono ledo kartais sezono minimumas pasiekiamas net spalį, nors tokiu laiku jau vyksta jūrinio ledo prieaugis.“

Jis rašė, kad šiandien naktį ir ryte per Lietuvą praėjo aktyvaus Atlanto ciklono (šiuo metu jo centras virš pietinės Estijos) užnugaris.

„Dėl to gausiai palijo beveik visoje šalyje. Taip pat po ilgesnio vėsaus laikotarpio atšilo, nes šiuo metų laiku jūrinės oro masės jau tampa šiltesnės už kontinentines. Pajūryje kilo audra, pagal Klaipėdos meteorologijos stoties (Melnragė) duomenis stipriausi gūsiai siekė 19 m/s, o pagal Klaipėdos uosto automatinės stoties (šiaurinis molas) duomenis – beveik 25 m/s.

Abi stotys maksimalų greitį fiksavo apie vidurnaktį, tačiau gūsiai, siekiantys 17 m/s, buvo stebimi nuo vakar 21 valandos iki šio ryto 9 valandos. Šiandien ciklono užnugaris dar darys įtaką iki pat vakaro, o trumpalaikis lietus prognozuojamas visoje Lietuvoje.“

Jis prognozavo, kad oro temperatūra mažai keisis per dieną – nuo 10 iki 15 °C.

„Rytoj į Lietuvą atkeliauja kita frontinė sistema, todėl prognozuojamas nedidelis lietus, oro temperatūra 2–3 °C aukštesnė negu šiandien. Sekmadienį iš pietvakarių į Baltijos regioną atslinks aukšto slėgio branduolys, taigi slėgis kils, nakties oro temperatūra kris (5 – 10 °C), o dienos kils (14 – 19 °C).

Kitos savaitės pradžioje Baltijos anticiklonas atsitrauks į šiaurinę Rusijos dalį ir sustiprės, todėl kritulių nelaukiama, sulauksime daugiau saulės, o vėjo kryptis keisis į rytinių rumbų. Trečiadienį iš vakarų priartės lėtai judanti frontinė sistema: slėgis ims kristi didės debesuotumas, numatomi nežymūs krituliai. Naktimis ir rytais žymesnių šalnų nelaukiama, o dienomis oro temperatūra kils iki 11 – 16 °C.“

Klimatologo teigimu, spalio mėnesio pradžioje sustiprės Islandijos žemo slėgio sritis, tik jos padėtis numatoma kiek labiau į pietus nuo daugiametės – Europoje vyraus pietvakarių krypties pernaša. Šilčiausia bus Pietų ir Vidurio Europoje, o lietingiausia Vakarų ir Šiaurės Europoje.