Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Valius Ąžuolas šiemet pralinksmino kolegas, prie komiteto posėdžio jungėsi be valdybos sprendimo poilsiauti išvažiavęs į Egiptą.
Iš atostogų grįžęs teisinosi, kad darbą į Egiptą iškeitė, nes žmona padovanojo kelionę.
Šiuo metu Seimo nariai gali praleisti, kiek tik nori posėdžių, jos sankcijos negresia. Tvarką buvo pasiūlyta keisti.
„Numatomos tam tikros sankcijos už praleidimą posėdžių be pateisinamos priežasties“, – žiniasklaidos atstovams sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą posėdį Seimo nario alga mažėtų 5 procentais. Eilinio Seimo nario alga – apie 2100 eurų į rankas. Per dieną vyksta du posėdžiai. Tad vieną dieną parlamentarui neatėjus į darbą jis prarastų apie 200 eurų.
„Jeigu visą mėnesį niekur nedalyvausi, tai praktiškai už tą mėnesį negausi atlyginimo“, – aiškino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Jeigu tokia tvarka būtų galiojusi iki šiol, daugiausiai algos būtų praradęs tas pats V. Ąžuolas.
Jis šiemet be pateisinamos priežasties praleido kas ketvirtą posėdį. Nuo sausio iki rugsėjo vyko 64 posėdžiai, V. Ąžuolas praleido 17.
„Tai vieni posėdžiai buvo, kai buvau saviizoliacijoje“, – teigė jis.
Konservatorių frakcijos atstovas Andrius Navickas iš 64 posėdžių praleido 14.
„Etikos ir procedūrų komisijai dabar nereikia nešti raštelio, bet pranešdavau. Tikrai buvau ir susirgęs“, – aiškino politikas.
Kitas konservatorius Antanas Čepononis įsitikinęs, kad posėdžių nepraleido. Bet Seimo pateiktais duomenimis, parlamentaras šiemet praleido 4 posėdžius.
„Gali būti, nežinau, kad dėl to kažką reikia daryti“, – LNK sakė jis.
Dėl to, kodėl praleido posėdžius paaiškinimo nepateikė ir Linas Kukuraitis.
„Kiekvieną kartą kreiptis į Etikos komisiją, kad aš dabar negaliu dalyvauti konkrečiame balsavime“, – sakė jis.
Tomas Tomilinas praleido 5 posėdžius. Jis sakė, kad posėdžius praleido specialiai – saugojosi nuo viruso.
„Aš pats savanoriškai nelankiau, todėl, kad labai saugojausi, nors neturėjau formalių priežasčių“, – sakė jis.
Bet sankcijų už praleistus Seimo posėdžius nebus ir toliau. Palikta dabartinė tvarką, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
„Tenka su apgailestavimu konstatuoti, kad ir šis Seimas nėra pajėgus dėl savęs priimti to įstatymo“, – Seimo salėje ketvirtadienį kalbėjo konservatorius Jurgis Razma.
„Norėčiau, kad visuomenė suprastų, kad pagrindiniai sprendimai priimami ne salėje. Salėje dažniausiai būna sprendimų įforminimas“, – aiškino T. Tomilinas.
Šiuo metu Seimo nariai sprendžia ir dėl savo atostogų, kurios yra niekaip nereglamentuotos. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Seimas yra įpareigotas nusistatyti atostogas.
Bet parlamentarai nutarė savo atostogas ir toliau palikti nereglamentuotas.
„Žvelgiant į kitų valstybių pavyzdžius, visgi daugumoje senųjų demokratijų tokių atostogų konkretaus laikotarpio nėra numatyta“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Anot politikų, jie turi būti pasirengę bet kurią akimirką susirinkti Seime. Kaip pavyzdį pateikia vasarą skubiai šauktą posėdį dėl tvoros prie Baltarusijos. Esą jei bent dalis politikų išeitų atostogų vienu metu, strigtų šaliai būtinų įstatymų priėmimas.
„Tai neįmanoma, kad taip būtų. Nes Seimo nario darbas yra nepertraukiamas. Matėte, ir vasaromis jis vyksta – posėdžiai, komitetų posėdžiai“, – aiškino parlamentaras Saulius Skvernelis.
Atostogauti lengviau tiems Seimo nariams, kurie kartu yra ir ministrai.
„Seimo narys atostogų neturi. Bet ministrai turi jas. Ir jei pasižiūrėsite paskutiniu metu, ministrai buvo išėję atostogų, bet kaip Seimo narys niekur nebuvo. Ar jums neatrodo juokinga“, – aiškino Remigijus Žemaitaitis.
Šiemet daugelis Seime ir Vyriausybėje dirbančių valdančiųjų dėl migrantų krizės vasarą atostogas susitrumpino, o kai kurie visai atšaukė.
