Už Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymą balsavo 25 Seimo nariai, prieš buvo 13 ir susilaikė 59 parlamentarai.

„Tenka apgailestauti, kad ir šis Seimas lieka nepajėgus priimti šito įstatymo. Aš matau vienintelę galimybę, kad prezidentas teiktų šitą įstatymą, tada gal Seimas nedrįstų atmesti“, – po balsavimo sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

„Valstietė“ Agnė Širinskienė apgailestavo, kad ir šiam Seimui „nepavyko atsisakyti nuostatos, kad gauname atlyginimą neatėję į darbą“.

„Turbūt tokie esame vieninteliai Lietuvoje“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė.

Seimo atmestu įstatymu būtų buvę nustatytos sankcijos už posėdžių nelankymą. Siūlyta, kad be pateisinamos priežasties praleidus iš anksto skelbtą plenarinį, komiteto, komisijos ir t. t. posėdį Seimo nario atlyginimas būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną posėdį.

Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.

Tuomet teismas konstatavo, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam posėdžiuose, to mėnesio algos mažinimas tik trečdaliu neatitinka atsakingo valdymo principo.

Dar per balsavimą už kiekvieną straipsnį atskirai Seimas taip pat atmetė parlamento vadovybės siūlymą nuo kitos kadencijos atsisakyti Seimo viešbučio Gedimino prospekte.

Būtų buvę nustatyta, kad nuo kitos kadencijos būsto Vilniuje neturintiems Seimo nariams mokama kompensacija už nuomą.

Šis įstatymas buvo pradėtas svarstyti dar praėjusios kadencijos Seime. Jis, be kita ko, turėjo išspręsti ir Seimo narių atostogų klausimą, kaip to reikalauja Konstitucinis Teismas, tačiau atostogų reglamentavimo jame iš viso atsisakyta išsiskyrus Seimo narių pozicijoms.

Konstitucinis Teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas. Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.

Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.