Kaip savo feisbuko paskyroje po posėdžio rezultatus apibendrino ekspertų tarybos narys, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga dėstė, kad per posėdį buvo dar kartą įvertintas trečiosios vakcinos dozės taikymas kitų šalių patirčių kontekste.

„Diskusijų metu prieita bendros išvados, kad Lietuvoje buvo racionaliai pasirinkta šių rizikos grupių revakcinacija: asmenų nuo 65 metų amžiaus; slaugos/globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų; sveikatos priežiūros specialistų; imunosupresuotų asmenų (pvz., gaunančių imuninį atsaką stipriai slopinantį gydymą po organų ar kaulų čiulpų transplantacijos, sergant kai kuriomis onkohematologinėmis ligomis, taip pat dializuojamų pacientų)“, – teigė M. Strioga.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad šioms rizikos grupėms revakcinacija galima, praėjus 6 mėn. po pirminės vakcinacijos (išskyrus imunosupresuotus asmenis, kuriems ji gali būti atliekama ir anksčiau gydytojo sprendimu).

Revakcinacijai taikomos „Pfizer“ (prioritetas) ar „Moderna“ vakcinos, nepriklausomai nuo to, kokia vakcina taikyta pirminei vakcinacijai.

Masinei revakcinacijai poreikio nemato

Marius Strioga

Ekspertų vertinimu, pasak M. Striogos, masinė revakcinacija šiuo metu nėra tikslinga. Tačiau kartu pateikiami duomenys apie revakcinacijos tikslingumą pagrindžiančius duomenis iš Izraelio.

„Revakcinacijos tikslingumą pagrindžia Izraelyje atlikto didelės imties tyrimo rezultatai, rodantys, kad, praėjus bent 12 dienų po trečios „Pfizer“ dozės įskiepijimo: tikimybė užsikrėsti delta atmaina sumažėja 11,3 karto, lyginant su trečios dozės negavusiais asmenimis;
tikimybė susirgti sunkia C19 ligos forma sumažėja 19,5 karto, lyginant su trečios dozės negavusiais asmenimis. Pasak autorių, trečioji dozė „atkuria“ anksčiau stebėtą Pfizer vakcinos 95 proc. efektyvumą“, – rašė M. Strioga.

Apie antikūnų titrus

Pasak eksperto, abejojantys revakcinacijos tikslingumu, gali atlikti antikūnų titro nustatymą. Apie orientacines apsauginio atikūnų titro vertes jis jau yra rašęs ir anksčiau, – bendrai šiuo klausimu išvada yra paprasta: kuo daugiau antikūnų, tuo stipresnė apsauga.

„Šiuo metu ES ir JAV taikomos vakcinos sukelia antikūnų prieš S baltymą susidarymą. (…) Nesigilinant į detales, serume tvarų imuninį atsaką atspindi IgG antikūnai.

IgG KLASĖS ANTIKŪNŲ ORIENTACINIAI APSAUGINIAI TITRAI
– 80 proc. apsaugą nuo simptominės C19 ligos 4-6 mėn. laikotarpiu suteikiantys titrai:

  • anti-RBD antikūnų ne mažiau kaip 506 BAU/ml;
  • anti-S antikūnų ne mažiau kaip 264 BAU/ml.


– 70 proc. apsaugą nuo simptominės C19 ligos 4-6 mėn. laikotarpiu suteikiantys titrai:

  • anti-RBD antikūnų ne mažiau kaip 165 BAU/ml;
  • anti-S antikūnų ne mažiau kaip 113 BAU/ml.


Šie orientaciniai apsauginiai antikūnų titrai nustatyti dominuojant alfa atmainai, todėl tikėtina, kad adekvačiai apsaugai nuo delta atmainos jie turėtų būti dar didesni“, – rašė M. Strioga.

Kartu jis pabrėžė, kad ne specialistui tai painoka, todėl primygtinai siūlė patiems nevertinti antikūnų titro ir jų sukuriamos apsaugos tikimybės.

„Palikite tai specialistams – pirmiausia, šeimos gydytojams“, – rašė M. Strioga.

Naujausiame savo įraše specialistas atkreipė dėmesį, kad, gausėjantys duomenys rodo, kad antikūnų titras koreliuoja su įvairių C19 vakcinų efektyvumu.

Apie šalutinius poveikius

Aptardamas šalutinius poveikius, specialistas atkreipė dėmesį, kad „didesnis iRNR kiekis „Moderna“ vakcinos dozėje (100 μg), lyginant su „Pfizer“ vakcina (30 μg), gali būti susijęs su stipresne šalutinių poveikių išraiška, ypač revakcinacijos metu.

„Aš manau, kol revakcinacijai taikomos originalios „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų dozės, patartina pasirinkti Pfizer vakciną, ypač jaunesniems nei 40 metų vyrams medikams (siekiant išvengti galimo miokardito)“, – rašė M. Strioga.

Reanimacijoje gydomų pacientų paveikslas

NEPT posėdyje dalyvavo du kviestiniai ekspertai – Santaros klinikų II Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus (RITS) vedėja doc. dr. D. Ringaitienė bei Santaros klinikų Anesteziologijos, RITS ir skausmo gydymo centro vadovas prof. T. Jovaiša, turintis darbo patirties Londono ligoninių RITS.

„ Pateikta išsami analizė C19 pacientų, gydytų (ar tebegydomų) Vilniaus ligoninių RITS nuo 2021 08 01 iki 2021 09 14. Per šį laikotarpį RITS gydyti 79 pacientai: turbūt nieko nenustebins, kad iš jų 86 proc. buvo nevakcinuoti ir tik 6 proc. – pilnai vakcinuoti. Bet manau, nustebins tai, kokią dalį nevakcinuotų pacientų sudaro jaunesni nei 60 metų asmenys, ir kiek iš jų neturi reikšmingų sveikatos sutrikimų“, – rašė M. Strioga, neminėdamas konkrečiai jaunesnių žmonių skaičių.

Mirtys po vakcinacijos

Specialistas rašė manąs, kad kitos savaitės „vinis“ bus mirčių, įvykusių 28 d. laikotarpiu po C19 vakcinacijos, analizės pateikimas visuomenei: bus pateikta mirtingumo analizė po vakcinacijos ir po simptominės C19 ligos.

„Galiu tik anonsuoti, kad šie duomenys paneigs vakcinų skeptikų skleidžiamas pasakėčias apie kalnus vakcinacijos aukų“, – rašė M. Strioga.

Ar galima registruotis revakcinacijai, jei žmogus nepriklauso rizikos grupei?

Kaip jau skelbta, kol vieni vis dar abejoja, ar verta skiepytis nuo koronaviruso, kiti laukia nesulaukia, kada galės gauti sustiprinančiąją vakcinos dozę.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Aistė Šuksta portalui „Delfi“ yra sakiusi, kad kol kas apie visuotinę vakcinaciją trečiąja sustiprinančiąja doze dar nekalbama.

Revakcinuotis siūloma tik tam tikroms visuomenės grupėms, pvz., žmonėms sergantiems tam tikromis ligomis, vyresniems nei 65 metų asmenims, kuriems po antros vakcinos dozės praėjo 6 mėnesiai, taip pat tiems, kurie buvo paskiepyti vieni pirmųjų, tai yra visiems medicinos, slaugos, globos darbuotojams, su jais susijusiais asmenims, teikiantiems paslaugas gydymo, slaugos ar globos įstaigose, ir panašiai. Tiesa, yra asmenų, kurie jau beveik prieš pusmetį pasiskiepijo, tačiau yra jaunesni nei 65 metų ir nedirbantys medicinos, slaugos ar globos įstaigose bei neturintys rimtų gretutinių ligų.

Paklausta, ar jiems reikėtų jau registruotis revakcinacijai, pašnekovė atsakė: „Jeigu jie nedirba medicinos, slaugos ir globos sektoriuose, nėra niekaip su tuo susiję bei nėra ten savanoriaujantys, jiems nereikėtų skiepytis sustiprinančiąja doze. Santaros klinikos atliko tyrimus, kuriuose tirtas pasiskiepijusių dviem vakcinos dozėmis antikūnų kiekis po 3 mėnesių ir po 6 mėnesių.

Nustatyta, kad antikūnų kiekis ypatingai pradeda mažėti 65+ amžiaus grupėje, kuomet yra jau nepakankamai antikūnų, kad užtikrintų organizmo atsaką. Todėl šiems žmonėms rekomenduojama skiepytis sustiprinančiąja doze“.

Kita grupė, kuriai rekomenduojama skiepytis sustiprinančiąja vakcinos doze, anot ministerijos atstovės, yra žmonės, kuriems dėl tam tikrų ligų arba vartojamų vaistų nesusiformuoja pakankamas imuninis atsakas koronavirusui. Skiepytis sustiprinančiąja vakcinos doze rekomenduojama ir slaugos, globos bei medicinos darbuotojams, nuolatos būnantiems aplinkoje, kurioje tikimybė susirgti bei pernešti virusą kitiems, pvz., pacientams, yra kur kas didesnė.

Į klausimą, ar verta registruotis trečiajai dozei tiems, kurie nepriklauso minėtosioms grupėms, A. Šuksta atsakė: „Sistema jiems leis registruotis, bet to daryti nereikia ir jiems dar nepriklauso trečiasis skiepas, nes nėra pakankamai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad asmeniui, kuris yra jaunesnis nei 65+ ir nėra aktyvioje COVID-19 aplinkoje, kaip, pvz., medikai, slaugos ar globos darbuotojai, reikėtų sustiprinančios dozės“.

Net ir tiems, kuriems po dviejų dozių praėjus tam tikram laikui liko labai mažai antikūnų, nors jie nepriklauso rizikos grupėms, kurias planuojama revakcinuoti, pašnekovė siūlė neskubėti skiepytis sustiprinančiąja doze: „Nėra gamintojų tyrimo, kuris pasakytų, kad, esant tam tikrai antikūnų turėjimo ar neturėjimo ribai, jau reikėtų leisti sustiprinančiąją dozę.

Kol kas mes stebime, ką daro gamintojai, kokius atlieka mokslinius tyrimus. „Pfizer“ žadėjo išvadas pateikti birželio pabaigoje, bet kol kas tyrimas neišleistas. Europos šalys dėl revakcinacijos atsargiai priiminėja sprendimus.

Mes esame vieni iš pirmųjų, pradėjusių skiepijimą sustiprinančiąja doze. Šiuo metu, man atrodo, yra tik keturios šalys Europoje, kurios vakcinuoja tam tikras visuomenes grupes sustiprinančiąja doze“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (170)