„Noriu pasakyti, kodėl, mano nuomone, seni žmonės Lietuvoje nenori skiepytis. Jie nenori skiepytis todėl, kad žmogus nenori ilgai ir vargingai gyventi. Sunkiai gyvename mes, senoliai. Reikėtų skiepyti jaunus, aktyvius žmones“, – svarstė į „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ paskambinusi ponia Dalia.
Laidoje dalyvavęs buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras iš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos Aurelijus Veryga į skambutį sureagavo filosofiškai.
„Su visa pagarba skambinusiajai, nenorėčiau sutikti, ir nemanau, kad mes turėtume nuspręsti, kam reikia, o kam nereikia gyventi. Tikrai žinau labai daug senjorų, kurie džiaugiasi gyvenimu ir kiekviena diena, ir nenori numirti – tuo labiau per anksti. Žinoma, visiems kažkada įvyks toks įvykis, bet tikrai – geriau vėliau negu anksčiau“, – teigė A. Veryga.
Pasak politiko, šiuo atveju logika turėtų būti paremta ne diskusijomis, kas nori ar nenori gyventi.
„Skiepyti reikia pirmiausia tuos žmones, kuriuos galima išgelbėti. Tai yra tuos, kuriems yra didžiausia rizika, o tai vis tik yra senjorai ir žmonės, kurie turi daug ligų“, – sakė A. Veryga.
Jei pinigus teks išleisti reanimacijoms, jų neliks protezams
Epidemiologas Paulius Gradeckas irgi sureagavo į klausytojos skambutį, tik – labiau praktiškai, primindamas, kad sveikatos priežiūros paslaugos, kurių dažniau tenka suteikti nesiskiepijusiems žmonėms, kainuoja.
„Jeigu mes tuos pinigus išleidžiame gaivinimui, intensyvios terapijos lovose, tai paskui neužtenka protezams, kas pagerina ir kokybę, ir gyvenimo trukmę. Svarbiausia – kokybę, nes dažnai žmonės, kodėl nenori gyventi?
Nes tas gyvenimas po septyniasdešimties tampa nebe kokybiškas, – ne dėl kažkokių ekonominių priežasčių, bet todėl, kad žmogus negali šimto metrų nueiti, dėl to, kad jam yra visi sąnariai susidėvėję. Šitoje vietoje medicina gali padėti, bet mes turime ribotus resursus.
Jeigu ribotus resursus išnaudojame ten, kur yra apsisaugojimo priemonės, tai nelieka ten, kur kitų priemonių nėra“, – aiškino P. Gradeckas.
Epidemiologas nesutiko, kad žmonės Lietuvoje nenori gyventi.
„Žmonių srautas pirminėje sveikatos priežiūroje ir stacionarinių paslaugų Lietuvoje indikuoja ką kita, – kad žmonės labai nori gyventi, kad ir kokios jie sveikatos būtų. Sveikatos priežiūros paslaugų naudojimas Lietuvoje, priklausomai nuo sektoriaus (…), yra nuo pusantro iki 2,5 karto didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Mes esame ir labiau sergantys, ir prieinamumas yra geresnis, (…) ir mes tikrai norime gyventi ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis“, – sakė P. Gradeckas.
Sako, kad reikėtų elgtis kaip skandinavai
Seimo narė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Jurgita Sejonienė tiki, kad šiais metais tokio griežto užsidarymo, kaip buvo anksčiau neprireiks.
„Vyriausybės pasirinkta taktika pradėti nuo mažiausiai agresyvių priemonių (kaukių dėvėjimo), tas priemones taikyti pamažu, tikintis, kad tai kartu su vakcinacija, su švelnesnėmis priemonėmis pavyks situaciją suvaldyti“, – teigė J. Sejonienė.
Žmonėms, kurie nori gyventi taip laisvai kaip skandinavai, parlamentarė patarė ir elgtis kaip skandinavai, kurie įsiklauso į rekomendacijas, ir kur pagyvenusių žmonių skiepijimosi rodikliai yra labai aukšti.
„Tuo tarpu, lietuvaičiai atkalbinėja savo senjorus nuo vakcinacijos. Net gi dabar žinome yra pilotinis projektas, kur slaugytoja vyksta į namus, dalis tų senjorų skambina savo jaunesniems giminaičiams, ir jie pataria jokiais būdais nesiskiepyti“, – apie nepagrąžintą realybę mūsų šalyje kalbėjo J. Sejonienė.
Kartu parlamentarė pažymėjo, kad vakcinos prieinamumas Lietuvoje yra vienas geriausių Europoje.
„Turime daug vakcinacijos punktų, skiepobusus, dienas be registracijos, norintiems pasiskiepyti yra labai paprasta. Reikėtų dar sąmoningumo, geranoriškumo iš pačių gyventojų. Jaunesni žmonės turėtų neatkalbinėti, o kaip tik paraginti senjorus skiepytis“, – sakė J. Sejonienė.
Dėl viruso imsis papildomų priemonių
Trečiadienį ministrų kabinetas neformaliame posėdyje sprendė dėl privalomo apsauginių veido kaukių dėvėjimo uždarose patalpose. Ministrė pirmininkė I. Šimonytė jau antradienį sakė, kad dėl to tektų įvesti karantino režimą, nes ekstremalios situacijos metu galimos tik rekomendacijos.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš pat Vyriausybės posėdį dar teigė, jog pokyčiai gali laukti ir renginių uždarose erdvėse.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, jog bus keičiama saviizoliacijos tvarka ugdymo įstaigose.
Paklaustas apie senjorų skiepijimą, po Vyriausybės posėdžio sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad slaugytojai su mobiliais laiškininkai vyksta jau ne tik Trakų, bet ir Šilalės, Skuodo, Zarasų rajonuose. Taip senjorams sudaroma galimybė pasiskiepyti namuose, rašė BNS.
„Ta banga gali toliau plėtotis“, – kalbėjo ministras.
Anot A. Dulkio, nuo spalio ruošiantis skiepyti ir Vilniaus poliklinikose, jau dabar vakcinos skirstomos į šias sveikatos priežiūros įstaigas.
„Vakcinos juda link šeimos gydytojų ir judės po kitas poliklinikas visoje šalyje“, – dėstė ministras.
Kiek anksčiau ministerija teigė, kad prie skiepijimo poliklinikose iniciatyvos kitos savivaldybės bus kviečiamos prisidėti įvertinus Vilniaus patirtį.
Be kita ko, A. Dulkys akcentavo, kad šiuo metu e.sveiktoje suformuota galimybė šeimos gydytojui matyti nuo koronaviruso nepasiskiepijusius senjorus.
„Tai sudarys galimybę, skambinti, kosnultuoti ir patarti“, – dėstė ministras.
Jo teigimu, už skiepytis atsiųstą vyresnį nei 75 metų pacientą šeimos gydytojams ketinama didinti išmoką nuo 5 iki 15 eurų.
