„Karantinas yra teisinis režimas. Pats karantinas manęs nei gąsdina, nei kaip nors nuramina. Yra klausimas, kas po tuo slepiasi. Jeigu norisi įvesti kaukes, tai tvarkoje, – viskas gerai, ir turbūt reikės jį pasiskelbti.
Tai čia premjerė yra teisi, kad tam tikro teisinio režimo reikia. Bet kaukių neužteks, tai sakau jau šimtas pirmą ar šimtas dvidešimtą kartą. Vis bandau įtikinti ministeriją, kad jie turi susiimti, ir galvoti, kaip vis tik vyriausius žmones paskiepyti“, – „Delfi“ sakė A. Veryga.
Jo nuomone, būtent tai, kad nepaskiepyta pakankama dalis vyriausiųjų šalies gyventojų ir yra didžiausia problema.
„Mes dabar stringame, ir mokyklose vaikai yra išvarinėjami dėl to, kad rizika yra nepaskiepytiems vyresnio amžiaus žmonėms. Ir čia nieko negirdėti, išskyrus pilotus (pilotinius bandymus – „Delfi“). Vyriausybė jau dabar imasi gaisrų gesinimo taktikos. Leido tam gaisrui įsiplieksti, o dabar jau turi gesinti kažkokiu būdu“, – aiškino A. Veryga.
Pasak jo, kaukė yra pati švelniausia priemonė.
„Jau visi prie jų pripratę. Jau net nebegirdžiu tų uždususių, kur ištisai vaikščiodavo ir dusdavo. Jau pamiršo, nes, kai atsirado galimybių pasas, tai permušė jis tą nelaimę. Visi oro įkvėpė, ir dabar niekur eiti nebegali“, – ironizavo A. Veryga.
Nesupranta, kodėl negalima paskiepyti vyresniųjų?
Buvusio ministro neįtikina pasakymas, kad „tie vyresnieji, kurie nepasiskiepijo ir nesiskiepija, kad ir ką darytum“.
„Ką reiškia nesiskiepija? Kad nenuvažiavo, tai iš kur jie žino, kad ji nesiskiepija? Premjerė čiut ne ašaras lieja atsistojusi prieš kameras, graudinasi. Tai ne graudintis reikia, visą vasarą prazyliojo. Nuo birželio mėnesio reikėjo tą daryti, – važiuoti į namus. Taip, vienas kitas nesiskiepija, bet jų liktų kokie penki procentai, kas nenorėtų. Su tuo jau gyvent galima, bet tai – ne keturiasdešimt procentų, kaip dabar turime“, – kritikavo A. Veryga.
Politikas irgi girdėjo žinias, kad su paštininkais senolių skiepyti važiuoja slaugytojos.
„Bet tai čia pilotas, kaip jie sako. Viename kažkokiame rajone jau atseit pilotuoja. Šeimos gydytojai iki šiol vakcinos neturi (skiepyti savo pacientams – „Delfi“), tai, kas čia yra? Ir aiškina, kad čia yra labai sudėtinga logistika.
O kaip kitas vakcinas jie gauna? Kaip gripo vakciną gauna? Šalčio grandinės visur galioja. Tai nereikia duoti „Pfizer'io“, kuriam reikia labai žemos temperatūros. Yra gi kitų vakcinų, kurioms užtenka tokios temperatūros, kaip ir kitas (gripo, erkinio encefalito vakcinas) laiko“, – sakė A. Veryga.
Pasak politiko, galiausiai, farmacijos kompanijos turi savo sandėlius.
„Tai daryk sutartis. Jos pačios nuveš ir pristatys, kur reikia. Jos žino, kaip tas darosi. Bet irgi viskas yra nepadaryta“, – aiškino A. Veryga.
Sako, kad nereikėtų energijos nukreipti revakcinacijai
Buvęs ministras sako, kad dabar yra dedama daug energijos ne ta linkme, kur reikėtų.
„Kiek suprantu dabar jau esame pirmi Europoje, bent jau, kiek žiūrėjau lentelę, pagal sergamumą esame čempionai. Kai sakė, kad „čia tvarkysimės“, ir turime vakcinas, pilnus šaldytuvus. Turim kažkiek paskiepyta, bet ne tuos paskiepijome. Puolėme prie vaikų, dabar jau iš viso trečią vakciną stumiame, kuri dar net nepatvirtinta“, – sakė A. Veryga.
Politiko nuomone, nereikėtų dabar energijos nukreipinėti paskiepytųjų revakcinacijai.
„Pasvarstymų gali būti visokių, bet medicinoje yra vadovaujamasi mokslo grįstais įrodymais, kurie turi būti publikuoti. Net ir tas, kas yra kalbama, kad yra Santarų kažkoks tyrimas, o kur jį galima pamatyti? Jis gi nėra niekur publikuotas. (…) Amerikos vaistų ir maisto agentūra kelias valandas diskutavo, balsavo ir nubalsavo, kad tik 65 metai plius, ir tai dar su pasvarstymais ir išlygomis“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasak jo, čia yra kalba ne apie tai, ar ta trečia dozė pakenks, ar padės, tiesiog reikėtų skirti išteklius kita linkme.
„Ne, ne tai, kad pakenks, nes mes nežinome, ar ji pakenks, ar padės, tiesiog reikia sulaukti. Bus vertinimai. Europos vaistų agentūra priims sprendimą, ir tada darome.
O dabar mes tiesiog švaistome išteklius. Juk skiepijančių nepadaugėja dėl to, kad mes trečia doze susigalvojome skiepyti. Vietoj to, kad skirtume resursus ir imtumėmės visko, kad paskiepytume tuos, ką reikia, mes trečią kartą skiepijome kažką, ko neaišku, ar reikia. Tiesiog ne ten dirbame. Ir, kai maždaug ne tą darai, maždaug ne taip ir gaunasi“, – sakė A. Veryga.
Su antivakseriais siūlo nešvaistyti energijos
Buvęs ministras nemano, kad yra kokių nors būdų pažaboti antivakseriams, ir siūlo tuo neužsiiminėti.
„Niekaip. Mes tiek iššvaistome laiko, energijos ir išteklių su jais kariaudami. Ir kam? Vietoj to, kad dirbtume su žmonėmis, kurie šiaip nėra priešiškai nusiteikę. Nereikėjo jų tiesiog supriešinti, reikėjo tiesiog su jais padirbėti.
Yra gi visokių siūlymų. Yra ir registruotas projektas dėl piniginių išmokų. Labai įdomiai veikia, net ir nedidelė 25 dolerių išmoka, pasirodo, Amerikos gydytojus paskatino nuo gripo pasiskiepyti. Tai, ką jie neuždirba pinigų? Bet suveikė. Mūsų vyresniems žmonėms 100 eurų tikrai turėtų suveikti. Tai, kodėl nedaryti?“, – klausė A. Veryga.
O štai svarstymus apie tai, kad galbūt nepasiskiepijusiems ir susirgusiems reikėtų nemokėti ligos išmokos, jis įvertino griežtai neigiamai.
„Aš kategoriškai prieš. Nesu teisininkas, bet beveik neabejoju, kad tai Konstitucijai prieštarautų. Neturi teisės jokia valdžia atimti mano susimokėtų garantijų. Nesvarbu, kokios bebūtų aplinkybės“, – sakė A. Veryga.
Tokios pačios nuomonės jis apie vis pasigirstančias mintis, kad gal ir už gydymą nepasiskiepijusieji turėtų patys iš savo kišenės susimokėti.
„Jei prasidėtų tokie svarstymai, tai oi, kiek čia būtų, eilė susirikiuotų už ką dar nemokėti. Girtas pakliuvai į ligoninę, rūkei, susirgai plaučių vėžiu, – susimokėk pats. Galiu n priežasčių susigalvoti, kur žmonės patys prisidirba, nors jiems šimtą kartų sakyta taip nedaryti . Tai ir antivakseriams yra sakyta: nedarykite. Netiki jie. Žmonės tokie yra, ką dabar su jais daryti? Su jais reikia nustoti kariauti, nustoti jiems duoti tiek dėmesio, bet tas malūnas, aš žiūriu, kuo toliau, tuo labiau vis tiek sukasi“, – kalbėjo A. Veryga.
Ką daryti su išsigandusiais, siūlo svarstyti su psichologais
Ką daryti su ta nepasiskiepijusiųjų dalimi, kurie yra nežinia, ko išsigandę, politikas siūlo sprendimų ieškoti su psichologais.
„ Tai yra baimės psichologija. O kur yra mūsų visi psichologai? Kas juos kalbina? Kas su jais tariasi, kaip kalbėti su žmonėmis, kurie realiai bijo dėl savo gyvybės? Mes bandome tą baimę nulaužti kažkokiais moksliniais argumentais apie antikūnus. Šimtas metų jiems tie antikūnai.
Kokį nori pasiimk psichologijos vadovėlį, ir suprasti, kad nereikia taip daryti su žmogumi, kuris yra išsigandęs. Jis realiai bijo numirti. Tai, kaip aš galiu jį dar pergąsdinti kitaip? Dar labiau pagąsdinęs numirti?“, – svarstė A. Veryga.
Paklaustas, kaip jis pats, pagal išsilavinimas būdamas psichiatru, įtikintų skiepytis savo frakcijos narį Dainių Kepenį, politikas atsakė, kad net nevargtų.
„Aš net nevargsiu su juo. Jų nėra daug. Ir mes jiems tiek energijos ištaškome. Aš tiesiog nekreipiu dėmesio. Tegul jis ten šneka – šimtas metų, jis maudosi, laksto kažkur, pasakoja savo istorijas, ir ką? Jis turi tokį įsitikinimą, tačiau tokių žmonių yra labai nedaug“, – sakė A. Veryga.
Tiki, kad dar galima suspėti neužsidaryti
Buvęs ministras tiki, kad dar galima suspėti suskiepyti didesnę dalį pažeidžiamiausiųjų ir išvengti užsidarymo šiuo šaltuoju metų sezonu.
„Aš tikiu, kad galima suskiepyti, bet tą reikia daryti. Dėti į šoną tą trečią dozę, baigti žaisti, ir nepilotuoti kažką, (…) dabar reikia visus leisti, kad važiuotų, kas tik gali (skiepyti). Galų gale., slaugytojoms mokėti kažkokią premiją, padengti išlaidas už degalus, gal jos savaitgaliais apvažiuos“, – sakė A. Veryga.
Galimybių pasą, kaip priemonę, skatinančią skiepytis, politikas įvertino kritiškai.
„Tai yra netaikli priemonė. Galimybių pasas yra labiausiai aktualus jauniems žmonėms. Tai ne juos gi pirmiausia reikia paskiepyti. Sako, kad pašoko vakcinacija, kai tik tas pasas atsirado. O kokių amžiaus grupių vakcinacija pašoko? Jaunų. Tie, kurie nori į barą, į kiną, kuriems reikia į darbą“, – sakė A. Veryga.
Senukams, pasak politiko, tokia priemonė neveikia.
„O tie visi senukai, kaip liko neskiepyti, taip ir tebėra. Vienas kitas vaikšto su tuo pasu į parduotuvę, kiti, kiek mačiau reportažus, net nežino, kas tas pasas, ir ko čia iš jo nori. Ką jie pasiskiepys?
Pas juos reikia namo atvažiuoti, mokėti kažkokią išmoką. Tie paštininkai – super, nuvežtų šimtą eurų už pasiskiepijimą, tuo pačiu paskiepytų slaugytoja, pasišnekėtų žmonės, būtų darbas padarytas“, – sakė A. Veryga.
