„Mes matome pastaraisiais metais ir ypač dabar, santykyje su Baltarusija, kad migracijos jautri tema ir pats faktas gali būti panaudojamas ir geopolitinei agresijai. Šiuo atveju ta hibridinė ataka, kurią taip pat minėjo prezidentas, iš esmės atkartodamas tai, ką visai neseniai sakė ir Europos Komisijos vadovė savo metiniame pranešime, yra tam tikra prasme naujas iššūkis ir čia reikalingas globalus sutarimas“, – laidoje „Delfi rytas“ trečiadienį kalbėjo L. Kojala.
Šalies vadovas G. Nausėda taip pat sakė remiantis iniciatyvą dėl veto teisės visoms JT Saugumo tarybos narėms. Komentuodamas tai L. Kojala pažymėjo, kad veto teisių išplėtimas nėra nauja tema, tačiau tikėtis realaus įgyvendinimo – sudėtinga.
„Rusija ir Kinija yra linkusios blokuoti iniciatyvas, kurias kelia Vakarų šalys ir atvirkščiai, ir tai sudaro prielaidas JT Saugumo tarybai dažniausiai būti ne itin veiksniai, kadangi joks konsensusas tampa nebeįmanomas.
Pats veto teisės panaikinimas tikrai nėra nauja tema, apie ją diskutuojama jau daugybę metų, yra teikiami pasiūlymai, bet sunku tikėtis, kad galėtų įvykti pokytis, nes tam, kad tas pokytis įvyktų, nei viena iš veto teisę turinčių penkių valstybių turėtų to sprendimo nevetuoti. Akivaizdu, kad to jos neketina daryti, nes tai sumažintų jų įtaką“, – akcentavo RESC vadovas.
Prezidentas kalboje atkreipė dėmesį ir į Krymo okupaciją. L. Kojalos vertinimu, tikėtis aktyvesnių JT veiksmų šiuo klausimu nereikėtų.
„Ta politika, ko gero, tęsis neribotą laiką – kitaip tariant, Krymas nebus pripažįstamas Rusijos teritorija, bet tuo pačiu nebus žengiami jokie konkretūs žingsniai tam, kad papildomai spaustų Rusiją žengti žingsnį atgal ir galbūt sugrąžinti Krymą Ukrainos kontrolei. Tai irgi atrodo sunkiai tikėtinas scenarijus“, – sakė L. Kojala.
Šiemet Lietuva kandidatuoja į dvi JT institucijas – Žmogaus teisių tarybą ir „Unesco“ vykdomąją tarybą. RESC direktoriaus vertinimu, šansų Lietuvai būti išrinktai yra.
„Aš manau, kad šansai Lietuvai nėra maži. Lietuva yra ta valstybė, kuri yra užsitarnavusi tarptautinėje politikoje pagarbą“, – pastebėjo pašnekovas.
Lietuva, pasak jo, taip pat turi patirties.
„Tuose svarstymuose, kas turi būti atskirose JT organizacijų dalyse vaidmenį vaidina geografinis pasiskirstymas, reprezentatyvumas ir tam tikra netgi šalių rotacija. Aš manau, kad Lietuvos siekis bus palaikomas kitų Europos valstybių“, – kalbėjo L. Kojala.
Apskritai, kaip paaiškino ekspertas, tokie pasisakymai JT Generalinės Asamblėjos sesijose yra svarbūs tuo, kad tai yra vienintelė platforma, kurioje visos šalys turi galimybę globaliai auditorijai akcentuoti dalykus, kurie yra reikšmingi ir tai valstybei, ir visam pasauliui.
„Iš Joe Bideno kalbos tikrai galėtume susidaryti įspūdį, kad sąjungininkai ir apskritai daugiašališkumas kaip principas (…) yra vienas iš kertinių J. Bideno administracijos prioritetų. Tai yra disonansas lyginant su tuo, ką girdėjome visai neseniai iš buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo“, – JAV prezidento retoriką komentavo L. Kojala.
Vis dėlto kritikai, pasak jo, teigia, kad tokie žodžiai neatsispindi realybėje.
„Praktikoje įgyvendinti tai, ką sako J. Bidenas yra pakankamai sunku“, – pažymėjo RESC direktorius.
