Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas antradienį Liberalų sąjūdžio posėdyje pasakojo, kad penki afganistaniečiai, dėl kurių EŽTT pradėjo bylą preš Lietuvą, rugpjūčio viduryje atskrido į Minską, vėliau iš šio miesto bandė patenkti į Lietuvą.
„Kadangi galioja operacijų vadovo sprendimas, kad į Lietuvą galima patekti tik per pasienio punktas, į Lietuvą jie nebūdavo įleidžiami“, – Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje sakė pareigūnas.
Jis tikino, kad tuo metu, kai EŽTT paskelbė sprendimą, VSAT neturėjo informacijos, kad minėti afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
„Tuo momentu tarnyba duomenų apie tuos asmenis, kad jie randasi Lietuvoje, neturėjo“, – sakė A. Montvydas.
Tuomet, kaip tęsė pareigūnas, rugsėjo 12 d. advokatė atvyko pas pasieniečius su penkiais asmenimis be asmens dokumentų.
„Minėtiems asmenims buvo paaiškinta, kad jie negali būti Lietuvoje ir jie turi grįžti į Baltarusijos Respubliką, ir į Lietuvą grįžti teisėtai, per pasienio punktą, ką jie ir padarė“, – kalbėjo VSAT vado pavaduotojas.
Galiausiai rugsėjo 14 d., pasak A. Montvydo, minėti penkti Afganistano piliečiai buvo sulaikyti Lietuvoje. Jie pasiprašė prieglobsčio.
Visgi pareigūnas atkreipė dėmesį, kad migrantai Baltarusiją pasiekė su asmens dokumentais, kurių vėliau neteko.
Advokatė: pareigūnai brutaliai nevykdė EŽTT sprendimo
Vis dėlto, migrantų advokatės A. Astrauskienės tvirtinimu, valstybė „brutalia jėga“ nevykdė EŽTT sprendimo.
„Kaip gynybinę poziciją valstybės pareigūnai užima tokią – kaltina advokatus. (…) Tampa labai sunku dirbti advokatui ir atstovauti žmogaus teises, jei tu matai, kad demokratinėje valstybėje tu esi kaltinamas dėl to, kad tu vykdai savo pareigą ir darbą“, – antradienį Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje Seime sakė A. Astrauskienė.
Ji teigė, kad pas pasieniečius su minėtais Afganistano piliečiais atvyko iš sodybos, kurioje jie laukė valdžios sprendimų.
„Jie buvo Lietuvoje. Sutartį su jais sudariau 6 dieną Lietuvoje“, – akcentavo A. Astrauskienė.
Ji patikino, kad buvo mačiusi minėtų piliečių dokumentų skaitmenines kopijas.
A. Astrauskienė paaiškino, kad penki Afganistano piliečiai su ja susisiekė per sodybos Rimšėje savininkus.
„Viskas yra labai paprasta, gyvenimiška ir žmogiška. Ten yra sodyba, kurioje gyvena žmonės ir šie penki afganistaniečiai, kai visiškai išseko, baigėsi maistas ir vanduo, atėjo momentas, kai jie išėjo ir paprašė šių žmonių pagalbos“, – sakė A. Astrauskienė.
Aiškinantis įvykių aplinkybes pradėtas ikiteisminis tyrimas
Kiek vėliau žurnalistams advokatė teigė, kad įrodymų, jog migrantai nuo rugsėjo 5 iki 9 dienos buvo sodyboje Lietuvoje, yra „daugiau nei pakankamai“.
„Dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, sodybos gyventojai kviečiami į apklausą. Akivaizdu, kad kai tu aiškiniesi, tu gali išsiaiškinti: tie žmonės buvo ar nebuvo. Tyrimas tą ir nustatys“, – teigė A. Astrauskienė.
Jos tvirtinimu, tyrimas pradėtas aiškinatis visas aplinkybes.
„Šiuo atveju aš taip suprantu, kad greičiausiai bus bandoma patraukti baudžiamojom atsakomybėn pasienyje esančius gyventojus dėl to, kad šie asmenys galimai slėpė ar ką jie darė, kaip tai įvertins valstybė. Aš manau, kad bandys rasti kaltąjį dabar“, – akcentavo advokatė.
„Tyrimas pradėtas pagal faktą, aiškinantis aplinkybes“, – paaiškino A. Astrauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad sodybos savininkė su šeimos nariais į kviečiama į tyrimo apklausą, tačiau dėl situacijos jaučiasi negerai.
„Jie jautriai reaguoja, todėl, kad matydami suvargusius žmones suteikė jiems pirmą pagalbą, suteikė maistą, stogą, o iš esmės dabar jie yra tampomi ikiteisminiuose tyrimuose ir ko labiausiai bijoma, – kad bus norima surasti tą kaltąjį, kad pasiteisinti, kad žiūrėkite, yra tas blogis pas mus, bet mes viską kaip VSAT pareigūnai viską padarėme teisingai“, – sakė advokatė.
Advokatas: mes neturime būti įvardijami Lukašenkos agentais
Posėdyje dalyvavęs advokatas Laurynas Biekša savo ruoštu pabrėžė, kad asmenys be dokumentų taip pat turi teisę į advokatą.
„Neturi advokatai būti įvardijami Lukašenkos agentais“, – pabrėžė L. Biekša.
Advokatas atkreipė dėmesį, kad sodybos, kurioje buvo apsistoję afganistaniečiai, savininkai iškviesti į ikiteisminio tyrimo apklausą, ko, pasak L. Biekšos, neturėtų būti, nes sodybos savininkai tiesiog padėjo Afganistano piliečiams.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pradėjo bylą prieš Lietuvą ir pritaikė laikinąsias priemones dėl penkių afganistaniečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos, bet nebuvo įleisti. Vėliau minėti penki Afganistano piliečiai į šalį buvo įleisti, jie pasiprašė prieglobsčio.
Lietuvos valdžios atstovai teigė, kad EŽTT sprendimą galėjo priimti remiantis klaidingomis aplinkybėmis.
