Kodėl situacija taip sparčiai blogėja?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Daiva Razmuvienė „Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ sako, kad pastaruoju metu susidėjo labai daug palankių aplinkybių virusui plisti.
„Kadangi mes jau pirmaujame pagal tą prasčiausią situaciją, ko gero, ne pirmą kartą per visą pandemijos laikotarpį, bet nereikia manyti, kad mes tokie ir būsime visą laiką: vienos šalys pirmauja, kitos atsilieka, paskui kitos pasiveja. Viruso plitimas priklauso nuo mūsų visų elgesio. Kai kuriose šalyse yra dar griežtesni reikalavimai, nei Lietuvoje. Kai kurios turi aukštesnes skiepijimo apimtis, taigi kai kurios atpalaiduoja reikalavimus.
Mes turime tokią tradiciją ir visada sakome, kad rekomenduojame laikytis tam tikrų reikalavimų, tada žmonės galvoja, kad vis tik nebūtina. Ta pati vasara, tos pačios atostogos, renginiai – likusios tik rekomendacijos tam tikriems apribojimams, žmonių atsipalaidavimas, mobilumas, aktyvus socialinis gyvenimas, dabartiniu metu sugrįžimas į uždaras patalpas, tiek ugdymo, tiek darbo, sudarė labai palankias sąlygas virusui plisti. Beje, skiepijimo apimtimis taip pat negalime pasidžiaugti“, – laidoje sako D. Razmuvienė.
Pašnekovė laidoje taip pat pabrėžė, kad užsienio šalyse labiau kreipiamas dėmesys į tai, kas yra rekomenduojama, o pas mus į tai žiūrima tarsi pro pirštus. D. Razmuvienė taip pat pateikė prognozę, kada galime tikėtis pamatyti kiek mažesnius, gerėjančius skaičius.
„Būtent todėl turime tokią situaciją dabar. Aš vis tik nemanau, kad situacija nesikeis, vis tik yra prasirgusių žmonių, nors neaukštos apimtys, bet jos po truputį amortizuojasi ir, manau, kad dar toks sunkesnis mėnesis turėtų būti spalis, po to reikėtų galvoti, kad tas sergamumas išeis į vadinamąją tiesiąją ir po truputį pradės mažėti“, – laidoje sako D. Razmuvienė.
Kalibatas: žmonės labiau tiki antivakseriais
Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas laidoje taip pat tikino, kad žmonės nerimtai žiūri į rekomendacijas.
„Galbūt mūsų mentalitetas truputį skiriasi nuo Vakarų Europos žmonių. Kiek pastebėjau, jeigu ten pasakoma, kad „mes labai rekomenduojame“, tai vadinasi yra kaip šventa taisyklė ir reikia klausyti. Jeigu pas mus pasakoma, kad kažkas yra rekomenduojama, tada žmonės galvoja, kad čia tikrai nebūtina laikytis, nes tik rekomendacija.
Panašiai yra ir prekybos centruose – masė žmonių vaikšto nusiėmę kaukes, nors mes bandome kalti į galvą, kad palaukite – delta atmaina plinta aerozoliniu būdu, kvėpuojant pro kaukes vis tiek pro šalis praeina tas iškvepiamas oras, ir jeigu žmogus yra užsikrėtęs, jis vis tiek į aplinką skleidžia koronavirusą. Todėl reikia pasisaugoti, laikytis atstumų.
Aš jau sakau žmonėms, kurie priklauso rizikos grupems: klausykite, dėvėkite respiratorius, nes respiratoriai daugiau sulaiko koronavirusą, bet pastebiu, kad dalis asmenų daugiau tiki antivakserių skleidžiamais melais ir iki dabar šeimos gydytojai sutinka žmonių, kurie sako, kad koronavirusas – nieko baisaus, čia kaip gripas, jūs išsigalvojate, keliate paniką ir taip toliau“, – tikina J. Kalibatas.
Šeimos gydytojai pakraupę dėl masinių renginių
Profesorius laidoje dar kartą pabrėžė, kad saugotis reikia kiekvienam, priešingu atveju jokie Vyriausybės nurodymai ir griežtesni reikalavimai nepadės.
„Nevaikščiokite į masines susibūrimo vietas, jeigu nėra reikalo. Šeimos gydytojai tikrai buvo pakraupę, kada buvo organizuojamos tos visos demonstracijos, mitingai. Tai juk žmonių susibūrimas ir ten žmonės buvo be kaukių. Tai yra pagrindinis užsikrėtimo šaltinis, turiu omenyje, tokie mitingai ir demonstracijos. Dabar ne laikas mitingams ir demonstracijoms. Gerbiami ponai, kai mes nugalėsime koronavirusą, jūs galėsite organizuoti ir mitingus rengti vos ne kasdien, bet dabar būkite protingi ir pagalvokite, kad tokie mitingai, demonstracijos, sakyčiau, yra nusikaltimas ir savo sveikatai, ir aplinkinių sveikatai“, – laidoje dėstė J. Kalibatas.
D. Razmuvienė, paklausta, ar jau laikas kalbėti apie kokius nors atlaisvinimus, laidoje sakė, jog tikrai ne, ypač svarbu būti atsargiems masiniuose susibūrimuose.
„Aš manau, kad tikrai ne laikas. Jeigu pradedama maišyti politika su tuo, kas yra virusas, tada gero nelauk. <...> O kalbant apie mitingus ir kitus susibūrimus, nesvarbu, kaip jie vadinasi, man, kaip epidemiologei, visiškai nesvarbu, kaip vadinasi, nei vienas teisės aktas tikrai neapsaugos žmonių nuo viruso užsikrėtimo.
Žmonės sako, kad turi galimybių pasus, bet galimybių pasas yra dokumentas, kuris neapsaugo. Jeigu žmogus nesisaugos ar dalyvaudamas kažkur, neįvertindamas savo asmeninės rizikos, dalyvaudamas renginiuose. Reikia turėti ir asmens saugos priemones. Tik visas priemonių kompleksas: pasiskiepijimas, ta pati kaukė, respiratorius, dezinfekcija – tik laikymasis visų šių priemonių gali apsaugoti nuo šitos agresyviai plintančios delta atmainos“, – laidoje sako D. Razmuvienė.
Daugėja protrūkių mokyklose
Epidemiologė gana skeptiškai vertina pasvarstymus apie galimus ribojimų atlaisvinimus.
„Manau, kad dabartiniu metu, kai mes matome sergamumo skaičius vis kylančius, epidemiologinė kreivė kyla, visi rodikliai, kokie jie bebūtų, kokius beanalizuotume, visa tai auga, manau, kad ekspertai, įvertinę visas aplinkybes, priims teisingus sprendimus“, – laidoje sako D. Razmuvienė.
D. Razmuvienės teigimu, protrūkių daugėja ir ugdymo įstaigose.
„Taip, ugdymo įstaigose, mokyklose protrūkių ir naujų židinių daugėja, daugėja savaitėmis. Jeigu turime beveik keturis šimtus protrūkių Lietuvoje aktyvių praėjusią savaitę kartu su savaitgaliu, tai ugdymo įstaigose yra jau pusė jų, beveik du šimtai“, - sako D. Razmuvienė.
Praėjusią parą nustatyti 745 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
11 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
129 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą mažiausiai viena doze paskiepyta 220 žmonių.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 982 žmonės, 100 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, palyginti su ankstesne para, padaugėjo kiek daugiau nei trimis dešimtimis.
Ligoninės ir mirtys
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 70 žmonių. Ankstesnę parą tokių buvo kiek daugiau – 113.
66 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Deguonis papildomai tiekiamas 821 žmogui.
Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą mirė po keturis vyresnius nei 60-ies, 70-ies ir 80-ies metų žmones, taip pat du vyresni nei 90-ies ir vienas vyresnis nei 50-ies metų žmogus.
Pilnai paskiepyti buvo keturi iš jų. Šiems žmonėms buvo nuo 70-ies iki 99-erių metų.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4810 žmonių, iš jų pilnai paskiepyta – 80. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9604 mirtys.
