Be to, atlikdami kriminalinės žvalgybos veiksmus STT agentai slapta gatvėje filmavo bei garso aparatūra įrašinėjo D. Zagrecko susitikimus su teisėjais. Vienas tokių susitikimų buvo užfiksuotas Birštone, kur gyvena Regionų apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas (g. 1962 m.). Šiandien jis jau yra atleistas iš teisėjo pareigų, nes pažemino teisėjo vardą, o prokurorai jį kaltina dėl prekybos poveikiu – įtariama, kad buvęs ilgametis Teisėjų tarybos narys, vykdydamas D. Zagrecko prašymą, turėjo papirkti savo kolegą iš Kauno apygardos teismo.

Šis kolega – baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teisėjas Rimas Švirinas. Kilus teisėjų korupcijos skandalui jis pasiprašė atleidžiamas iš Kauno apygardos teismo – teisėjas panoro grįžti į gimtąjį Alytų, kur ir toliau nagrinėja baudžiamąsias bylas.

Tačiau R. Švirinui prokurorai įtarimų dėl galimo kyšininkavimo nepareiškė, o dėl jo galimo papirkimo kaltinimus prekyba poveikiu pateikė teisėjo mantiją nusivilkusiam G. Čekanauskui ir net septynis kartus Druskininkų gyventojui Giedriui Valatkevičiui (g. 1979 m.) – jis penkis kartus teistas Lietuvoje ir du kartus – užsienyje.

O dabar G. Valatkevičius teisiamas dar kartą – jam ir buvusiam teisėjui G. Čekanauskui iškeltą baudžiamąją bylą pirmadienį atvertė Vilniaus apygardos teismas. Ar kaltinamiesiems pateikti kaltinimai prekyba poveikiu yra pagrįsti, aiškinasi teisėjai Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė ir Audrius Cininas.

Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas teisme sakė, kad druskininkietis G. Valatkevičius dar 2018 m. spalio 17 d. atvyko į advokato D. Zagrecko kontorą ir jo darbo kabinete susitarė, kad šis, pasinaudodamas savo pažintimis, papirks jam iškeltą baudžiamąją bylą dėl prekybos žmonėmis nagrinėjantį teisėją R. Šviriną. Už šią „paslaugą“ G. Valatkevičius pažadėjo duoti 15 tūkstančių eurų kyšį.

Anot prokuroro, sunkiais nusikaltimais kaltinamas G. Valatkevičius siekė, kad jam nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė – jis suprato, jog bus pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, tačiau norėjo, kad jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas atidėtų.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai teigia nustatę, kad vėliau, vykdydamas gautą „užsakymą“, advokatas D. Zagreckas susitikimo su teisėju G. Čekanausku, kuris asmeniškai pažinojo teisėją R. Šviriną. Šių susitikimų metu esą buvo sutarta dėl teisėjo papirkimo.

Kaltinamajame akte teigiama, kad 2019 m. sausio 10 d. G. Valatkevičius advokatui D. Zagreckui perdavė 15 tūkst. Eur, o sausio 23 d. advokatas prie Regionų apygardos administracinio teismo Kaune patalpų susitiko su G. Čekanausku ir susitarė dėl mažesnės sumos – 10 tūkst. Eur – kyšio davimo. Anot prokuroro, šio susitikimo metu G. Čekanauskas advokatui D. Zagreckui nurodė laikyti pinigus pas save, taip pat patikino, kad apie šį neteisėtą susitarimą žino teisėjas R. Švirinas.

Drąsutis Zagreckas

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2019 m. vasario 6 d. G. Valatkevičius vėl buvo atvykęs į advokato D. Zagrecko kontorą ir čia jam perdavė dar 2 tūkst. Eur.

Nors ir buvo sutarta dėl teisėjo papirkimo, tačiau praėjus dviem savaitėms – vasario 20 d. Lietuvoje kilo tikras skandalas: STT agentai sulaikė ir už grotų uždarė aštuonis teisėjus ir penkis advokatus. Praėjus mėnesiui po šio skandalo teisėjas R. Švirinas paskelbė nuosprendį – G. Valatkevičiui buvo skirta reali penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė.

Ir tai šį kaip reikiant papiktino – teismo salėje jis ėmė šaukti, kad teisėjas taip nusprendė tik dėl to, jog esą gelbėjo savo kailį. „Visi žino, kad aš įtariamas jūsų papirkimu – turiu popierius! Mes gi bendrininkai, o jūs man skaitote nuosprendį!“ – sakė G. Valatkevičius.

Vėliau Lietuvos apeliacinis teismas nutarė panaikinti teisėjo R. Švirino paskelbtą nuosprendį – esą teisėją priimti apkaltinamąjį nuosprendį galėjo paskatinti baimė sulaukti įtarimų, jog jis buvo papirktas. Pasak apeliacinės instancijos teismo teisėjų, R. Švirinas priimdamas nuosprendį „neabejotinai žinojo apie ikiteisminio tyrimo dalį, susijusią su galimu jo papirkimu siekiant palankaus teismo sprendimo būtent šioje byloje“ dėl prekybos žmonėmis.

„Šis faktas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad teisėjas R. Švirinas, žinodamas šias aplinkybes, nebegalėjo išlikti nešališkas“, – Lietuvos apeliacinis teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nes esą buvo pažeista G. Valatkevičiaus teisė į nešališką teismą. G. Valatkevičius šioje byloje buvo nuteistas už tai, kad kelis vaikinus išvežė į užsienį, kur vertė juos vykdyti vagystes.

Pirmadienį prieš teismą stoję prekyba poveikiu kaltinami G. Valatkevičius ir buvęs teisėjas G. Čekanauskas teigė, kad nepripažįsta kaltės dėl jiems pateiktų kaltinimų. Jie taip pat atsisakė duoti parodymus – panoro, kad iš pradžių būtų ištirti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ir apklausti liudytojai. Pagrindinis liudytojas šioje byloje – buvęs advokatas D. Zagreckas, kuris sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Siekdamas kuo greičiau išnagrinėti bylą, teismas posėdžio metu ne tik peržiūrėjo STT agentų slapta įrašytus vaizdo įrašus, bet ir išklausė jų užfiksuotus pokalbius, kurių metu buvo tariamasi dėl Kauno teisėjo papirkimo.

Pagrindinė teisėjų korupcijos byla dar yra tiriama STT. Įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. Eur.