Diskusijų dėl šeimos sampratos emocijų visuomenėje barometru tapo vaivorykštinėmis spalvomis nudažytas suoliukas. Pastarasis iš Rotušės aikštės dingo, rodė LNK Žinios.
„Laisviečiai“ buvo paskelbę jo paiešką, manė, kad suoliuką pavogė. Vėliau išsiaiškino, kas atsitiko iš tiesų. Suolelis dabar atrodo kitaip, – vandalų sulaužytas stovi savivaldybės „Grindos“ aikštelėje.
Suolelį „laisviečiai“ vadino dovana Vilniui, bet Vilnius šios dovanos atsisako ne pirmą kartą. Prieš kelis mėnesius ji buvo ištepliota dažais.
„Aš manau, tokius epizodus galime traktuoti kaip visuomenėje vykstančios diskusijos išraiškas. Labai ilgą laiką, tą patvirtino ir mūsų šalies prezidentas, šios diskusijos buvo padėtos Seimo stalčiuose“, – komentavo parlamentaras iš Laisvės frakcijos Tomas Vytautas Raskevičius.
Nausėda sukritikavo KT išaiškinimą
Diskutuodamas apie partnerystę, prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja KT išaiškinimą dėl šeimos sampratos.
„Aš, kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, tiesą sakant, ir neturiu jokio kitokio pasirinkimo, kaip besti pirštu į 38-ąjį straipsnį, ir klausti kitų, ar aš teisingai suprantu jo turinį? Man sako: „ne, Jūs ne visiškai teisingai suprantate šitą turinį, nes yra KT išaiškinimas, kuris praplečia šeimos sąvoką“, – sakė G. Nausėda per diskusiją su arkivyskupu Gintaru Grušu ir filosofu prof. Alvydu Jokubaičiu.
Pagal G. Nausėdos minimą straipsnį, šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
„Tada aš sakau: o, kokią prasmę tada turi santuokos institucija? Jeigu partnerystė tampa tolygi šeimai, klausimas, kam tada reikia šeimą kurti santuokos pagrindu, jeigu iš esmės turinys yra lygiai toks pats kaip ir partnerystės?“, – klausė G. Nausėda.
Žalimas griežtai atkirto prezidentui
Buvęs KT pirmininkas D. Žalimas apie KT išaiškinimą sako: „Konstitucija neleidžia diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu, ir dėl to asmenys, gyvenantys kartu, turi būti laikomi šeima.
„Kadangi tas pasisakymas tikrai dvelkia nekompetencija, tai aš tiesiog vertinu kaip eilinio politiko pasisakymą. Aišku, nederėtų menkinti KT autoriteto, ir nederėtų demonstruoti, kad nėra pakankamų žinių Konstitucijos srityje“, – teigė D. Žalimas.
D. Žalimas sako, kad prezidentas nėra aukščiau už KT.
„Ir, kaip ir visos kitos valstybės institucijos, jam yra privalomi KT aktai ir KT išaiškinimai, net, jeigu jis jų ir nesupranta“, – sakė D. Žalimas.
Pradžioje ieškos sutarimo Seime
Nausėda yra sakęs, kad tokį partnerystės projektą, koks buvo pateiktas, būtų vetavęs. Prezidento veto atmesti reikia mažiausiai 71 balso, o kol kas projekto autoriams sunkiai sekasi surinkti balsų net pateikimui, kuriam tereikėtų daugumos nuo tuo metu salėje sėdinčių.
„Velnias slypi detalėse. Tai, kas buvo pateikta ankstesnėje įstatymo redakcijoje, mano manymu, jau praktiškai sutapatina partnerystę su šeima. Štai, kodėl aš manau, kad tai yra nesąžininga Konstitucijos atžvilgiu, mėginti išspręsti štai tokiu aplinkiniu keliu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Bet, kadangi ir pats Seimas projektą atmetė dar pirmoje stadijoje. T. V. Raskevičius jį taiso. Kas ten bus pakeista, kad būtų daugiau balsų už, ir, kad G. Nausėda nevetuotų, kol kas T. V. Raskevičius neatskleidžia.
„Aš manau, kad prezidentas priims tinkamą, pamatuotą ir visiems Lietuvos žmonėms teisingą sprendimą, kai turės tokį sprendimą priimti. O šiuo metu pagrindinė mano, kaip Seimo nario, užduotis yra surasti sutarimą čia, Lietuvos Respublikos Seime“, – sakė jis.
Dar kartą partnerystės projektą į Seimo salę planuojama nešti lapkritį-gruodį.
