Per savaitę naujų atvejų skaičius augo beveik 30 procentų. Pasak duomenų analitiko, kol kas sergamumo kreive dar kopiame aukštyn, ir tai darome pakankamai greitai, o kada sustosime – neaišku.
„Praeitą savaitę šnekėjome, kad situacija prastėja, situacija nepasikeitė. Turime maždaug pusę milijono žmonių, kurie gali sirgti, ir dabar yra klausimas, kas greičiau įvyks. Vienintelis tikslas, kas mums padės atvejų kritimui ir situacijos suvaldymui, yra imunitetas. Imunitetą nevakcinuoti asmenys gali įgyti arba pasivakcinavę arba susirgę“, – laidai „Delfi“ rytas teigė V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininkas, kalbėdamas apie išėjimo iš pandemijos strategiją, nevengė ironijos.
„Dabar tuoj bus po pusantro tūkstančio atvejų per dieną, ir vakcinuojasi kažkur keturi tūkstančiai. (…) Tai reiškia, kad šį žiemos sezoną (iki pavasario) mes arba susivakcinuosime, arba persirgsime. Tai yra ir gerai, ir blogai. Galėtume tai greičiau padaryti, bet deja tikriausiai darysime, kaip visada, lietuviškai – paskutiniai pasikrikštijome, paskutiniai išeisime ir iš pandemijos“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Auga atvejų skaičius tarp vaikų
Per savaitę kai kuriose nepilnamečių grupėse atvejų skaičius išaugo 80 procentų.
„Praėjusią savaitę matėme didesnius testavimo skaičius, ir tada pamatėme tikrąją situaciją. Amžiaus grupėje nuo 0 iki 19 metų amžiaus augimas yra drastiškas. Tai yra ganėtinai įdomu, nes yra 20-29 metų amžiaus grupė, kurioje augimas sustojo, ir nekyla.
Galbūt tai susiję su tuo, kad universitetuose – galimybių pasas, ir ten aukštas vakcinavimo procentas, ir gal žmonės sąmoningesni tapo. Reikia atsiminti, kad atvejų neatsiranda todėl, kad testuojame. Atvejai atsiranda todėl, kad vaikai serga“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Ekspertas svarstė, kad sprendimai šioje situacijoje yra trys: kas gali vakcinuotis, turi vakcinuotis; mokyklose reikia saugotis (kaukės, ventiliacija ir pan.); ir daugiau testavimo.
„Aišku, nemalonu eiti į izoliaciją, bet, jeigu testuojame, tai galime izoliuoti vaikus, kad jie toliau neskleistų viruso. Nėra gero sprendimo, reikia tiesiog pergyventi tą epidemiją. Vaikus išgelbėti galime vakcinuodamiesi ir taip mažindami plitimą“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Šiemet viskas vyksta greičiau
Palyginti su pernai metais, šiemet visi procesai prasidėjo anksčiau.
„Pernai buvo pakilimas rugsėjo mėnesį, bet didysis augimas vyko maždaug per rinkimus – spalio pabaigoje. O pas mus dabar jau tas augimas vyksta“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Duomenų analitikas skaičiuoja, kad pagal blogąjį scenarijų turėsime gal aštuonis tūkstančius mirusių vyresnio amžiaus grupėse.
„Kada tas pikas įvyks, yra neaišku. (…) Lyginant su praeitais metais, pradėjome kilti anksčiau, tikriausiai ir piką pasieksime anksčiau. Bet kada tiksliai jis bus, sunku pasakyti. Tai priklauso nuo vakcinacijos skaičių, – kuo daugiau žmonių spės pasivakcinuoti, tuo mažesnis tas pikas bus, ir tuo mažesnės bus pasekmės“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Pasak mokslininko, atvejų skaičiaus kilimas yra susijęs su orais ir žmonių elgesio pokyčiais. Tai yra kaina, kurią mokame dėl deltos, nes ji yra daugiau užkrečiama, ir dėl nevakcinacijos.
Iš kitų šalių galime mokytis
Kalbėdamas apie situaciją kitose šalyse, mokslininkas ragino, ne pykti, kad yra kažkur tokių, kuriems sekasi, bet mokytis iš jų patirties.
„Pavyzdžiui, Izraelis mums parodė, kad trečia dozė yra svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Ir mes tą paėmėme. Danija, Jungtinė Karalystė mums rodo, kad vakcinacija vyresnio amžiaus grupėse ir bendrai visos populiacijos vakcinacija yra labai svarbu , nes tada gali pasiekus tam tikrą lygį atleisti (ribojimus). Kadangi dar to nepasiekėme, mes galėsime pamatyti, kaip Danijai seksis.
Ką daryti pas mus – kovos su epidemija priemonės nepasikeitė nuo praeitų metų, tik mes turime didžiulį ginklą – vakcinaciją“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Ūgtelėjusį atvejų skaičių Izraelyje duomenų mokslininkas aiškino tuo, kad toje šalyje yra ženkli populiacijos dalis, kuri nesutinka vakcinuotis arba stengiasi apeiti epidemijos valdymą.
„Neseniai nuskambėjo viena religinė grupė. Jie religiniais tikslais nuvažiavo į Ukrainą, ir grįždami klastojo COVID sertifikatus, (…) kad galėtų patogiai grįžti. Kai turi tokią populiacijos dalį, o ten žinoma yra žydų ortodoksai, kurie skeptiškiau žiūri dėl įvairių priežasčių, bet yra ne tik ta priežastis, mes turime populiacijos dalį, kuri dėl įvairių priežasčių prieštarauja valstybės vykdomai epidemijos kontrolės politikai. Tada turi problemas“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Kartu mokslininkas atkreipia dėmesį, kad pats Izraelis situacijos pas save nedramatizuoja.
„Ligoninėse – 1200 žmonių, bet Izraeliui tai yra skaičius, kur sako, kad „su kuriuo mes galime gyventi“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Pasak jo, kai jau esi paskiepyjęs pakankamą kiekį žmonių, tada pereini iš nevakcinuotų epidemijos į vakcinuotų epidemiją, kuri yra palyginama su gripo epidemija.
„Kai visi šnekėjo, kad kovidas nėra baisesnis už gripą. Su vakcina – taip, be vakcinos akivaizdu, kad – ne“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Pasak mokslininko, ir mes turime panašias problemas – turime ženklią populiacijos dalį, kuri nenori skiepytis, kuri prieštarauja valstybės vykdomai epidemijos valdymo politikai, ir dėl to turime užsitęsusią epidemiją.
„Jeigu būtume, kaip Skandinavijos šalys, kur pritarimas valstybės valdomai politikai yra labai aukštas, susitvarkytume greičiau“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
