Vilniuje, Rusijos ambasadoje įkurtą balsavimo punktą saugo policija ir apsauga, praleisdami atėjusiuosius per metalo detektorių.
Kaip BNS sakė Rusijos ambasados spaudos sekretorius Aleksandras Kudriavcevas Lietuvoje yra apie 14 tūkst. balsavimo teisę turinčių rusų. Jie savo balsus sekmadienį gali atiduoti iki 20 val. balsavimo punktuose ir Klaipėdoje bei Visagine.
Pasak jo, rinkėjų aktyvumui įtakos turės ir judėjimą pristabdęs koronavirusas, ir lietingas bei šaltas oras.
14.30 val. duomenimis į Vilniaus balsavimo punktą atvyko apie 500 rinkėjų. Daugelis jų – pensininkai, Lietuvoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyvenantys sovietų kariai, kuriems Rusija moka pensijas, ir jų šeimos. Prie balsavimo urnų iki pietų ėjo daugiausia vyresni žmonės, jaunų buvo nedaug.
Rinkėjai iš kai kurių miestų, kur nėra balsavimo punktų, ambasados užsakymu atvežami autobusu. Taip pat veikia „išvažiuojamosios komisijos“ – žmonės, kurie dėl ligos negali ateiti, balsuoti gali namuose.
Tuo tarpu Rusijos Federacijos ambasados ministras patarėjas Sergejus Riabokonis BNS pabrėžė, kad nebuvo sudarytos sąlygos balsuoti dviems iš trijų Rusijos piliečių, kurie Lietuvoje kali: „Pritrūko Lietuvos įtaigų supratimo“, – teigė jis.
Siūlė nekeisti gerai šluojančios šluotos
BNS kalbinti rusai sakė balsavę ir už valdančiuosius, ir už opoziciją. Daugelis, be kita ko, nesutiko pasidalinti, ką galvoja apie rinkimus ir kandidatus.
Vienas balsavusiųjų piktinosi, kad jam sunku rasti, už ką balsuoti, nes jis „gyvena Lietuvoje, o renka Rusijos valdžią, apie kandidatus ir jų darbus nieko nežino, jų nepažįsta“.
„Mane Putinas tenkina. O ateis kiti? Išdraskys viską. Kaip ir Lietuvoje – nauja valdžia, nauja tvarka. Ir keičiasi keičiasi keičiasi kasmet viskas. Mano toks amžius, kad naujos tvarkos nebereikia, o mano vaikams irgi nereikia – jie net sakė neis balsuoti. Kam tada keisti šluotą, jeigu ji dar gerai šluoja?“ – pareiškė 1935 metais gimęs Dmitrijus.
55 metų Anatolijus tvirtino, kad „Vieningoji Rusija“ vienija, matomi jos darbai, todėl ir atidavę balsą. Tuo tarpu su juo iš ambasados išėjęs 86 metų Aleksandras kalbėjo priešingai: „Žmonių nežinome, niekas su mumis nesusitiko, reikėjo už kažką balsuoti. Nieko tas mūsų balsas nelems“.
„Norėtume geresnių santykių tarp valstybių, o jie vis blogėja. Blogai kai žmonės pykstasi, bet kai valstybės – dar blogiau. Norėčiau, kad Putinas būtų griežtesnis vidaus politikoje, nes dabar jis per minkštas“, – teigė buvęs karininkas 86-erių Jurijus.
Pokyčius jau jaučia
53 metų vertėja Svetlana BNS teigė balsavusi prieš, kad jos draugai būtų pripažįstami užsienio agentais: „Balsavau už tai, kad mūsų nebijotų pasaulyje, kad atskirtume gėrį nuo blogio ir politiniame, ir socialiniame gyvenime“.
Pasak jos, už tą patį balsavo ir praėjusiuose rinkimuose, ir pokyčius jau jaučia.
„Turiu pagrindo manyti, kad žmonių, kurie supranta jėgą, kaip patikimumą, tikrumą, o ne žvanginimą ginklais, yra vis daugiau. Daugiau ir tų žmonių, kurie nenori, kad jų vaikai mirtų beprasmiškuose karuose, kurie supranta, kad laisvė yra gerai“, – teigė moteris.
Kai kurie savo balsą atidavę Rusijos piliečiai pabrėžė, kad laikėsi „išmaniojo balsavimo“ strategijos, kurią pasiūlė kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
35 metų Tatjanos ir 38 metų Aleksandro šeima irgi pasirinko šį kelią, bet apgailestavo, kad iš jų draugų balsuoti ėjo mažai.
„Iš savo pažįstamų žinau tik vieną. Yra toks bejėgiškumo jausmas. 20 metų niekas nesikeičia, tu nieko negali padaryti. Ir žmones nustoja tikėti, kad kažką gali pakeisti“, – sakė Aleksandras.
„Mums atrodo, kad geriau nueiti ir pabandyti kažką pakeisti. Gal niekas ir nepasikeis, bet bus galima ramiai miegoti, kad viską, ką galėjome, padarėme“, – pridūrė Tatjana.
Apie tokį „kitokį balsavimą“ prasitarusi ilgai Rusijoje gyvenusi 58 metų Veronika tvirtino, nesanti garantuota, kad šie rinkimai jau kažką pakeis, bet susimąstyti privers.
„Jeigu man kas gyvenime būtų sakęs, kad kada nors balsuosiu už komunistus, nebūčiau patikėjusi, bet šiandien balsavau būtent taip. Jeigu balsuočiau už kokią mažą partiją, surinktų tikrai mažiau negu penkis procentus balsų, ir automatiškai prisijungtų prie „Vieningoji Rusija“, – BNS teigė moteris.
Ji pabrėžė visada balsuodavusi už Rusijos liberalų partiją „Jabloko“, bet dėl jos lyderio Grigorijaus Javlinskio elgesio po A. Navalno sulaikymo, moteris balso „Jabloko“ nebeatidavė.
„Jis netikras opozicionierius“, – tvirtino moteris.
73 metų Sergejaus ir 54 metų Irinos šeima savo balsus atidavė už skirtingas politines jėgas.
„Balsavau už komunistus, nes tie komunistai, kurie yra dabar, nebe tie, kurie buvo prie Gorbačiovo. Šie – jau nauja karta“, – BNS teigė vyriškis.
Jis be kita ko prognozuoja, kad nuo šių Dūmos rinkimų kai kas gali pasikeisti ir Lietuvoje: „Tikrai ateis į Dūmą naujų veidų, bus peržiūrėti santykiai (Rusijos – BNS) su Lietuva“.
„Čia ne rinkimai, o farsas“, – numojo ranka moteris, pabrėždama, kad 9 mln. Rusijos gyventojų negalėjo kelti savo kandidatūrų ir siekti būti išrinktais į valdžią.
Ji teigė pasirinkusi „išmaniojo balsavimo“ variantą, bet abejoja, ar jis bus populiarus (tarp Lietuvoje gyvenančių rinkėjų – BNS).
„Gal jaunimas rinksis, bet kad jo labai mažai, eina pensininkai, o jie stabiliai balsuoja visi žinome už ką. Mes dabar visi laukiame pasikartojant 1953 metų kovo 5-osios (tą dieną mirė Josofas Stalinas – BNS) ir kol tai neatsitiks, niekas nepasikeis, geriau nebus“, – tvirtino moteris.
A. Kudriavcevo teigimu, Lietuvoje vykstantį balsavimą turėjo prižiūri ir visuomeniniai stebėtojai, bet iki pietų nė vienas į ambasadą nebuvo atvykęs.
Valstybės Dūmos rinkimai, kuriuos, kaip prognozuojama, lengvai laimės valdančioji partija „Vieningoji Rusija“, rengiami po beprecedenčio susidorojimo su valdžios aršiausiais kritikais, kurių dauguma buvo įkalinti ar priversti palikti šalį.
Pasak kritikų, Kremlius ketina išlaikyti daugumą parlamente per jo žemųjų rūmų, Valstybės Dūmos, rinkimus pasitelkdamas dvilypę strategiją: neleisti opozicijos kandidatams balotiruotis ir klastoti rezultatus savo naudai.
Technologijų milžinės „Google“ ir „Apple“ blokavo sąrašus Rusijos kandidatų, už kuriuos rekomenduoja balsuoti kalinamas A. Navalnas, panašių sprendimų ėmėsi ir „Telegram“. Šaltinių teigimu, tokios priemonės buvo imtasi dėl Rusijos valdžios spaudimo, įskaitant grasinimus suimti technologijų milžinų vietos darbuotojus.