„Esu įsitikinusi, kad tie išbandymai, kurie yra tekę mums šiandien, jie netrukus pasibaigs. O kas išliks – tai mūsų bendravimas, bendradarbiavimas, draugiškas, dalykiškas, partneriškas. Kad ir kiek būtų kalbama ar rašoma apie vis artėjančią liberalizmo pabaigą, metai po metų, rinkimai po rinkimų Lietuvos žmonės ateina prie balsadėžių ir parodo, kad liberalai yra aktualūs, o liberalizmas yra gyvybingas. (...) Šiandien Lietuvos parlamente turime tiek liberalų, kiek jau senokai nėra buvę. O jei priskaičiuotume ir tuos liberalių pažiūrų kitų partijų ir frakcijų narius, tai drąsiai galėtume sakyti, kad ateitis tikrai yra liberali“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Anot dar vieną kadenciją Liberalų sąjūdžiui vadovauti siekiančios Seimo pirmininkės, 2019 metų rugsėjį, kuomet kandidatavo į partijos pirmininkus, prognozuodama ateitį matė vienokius iššūkius, tačiau realybė pranoko visas prognozes. „Esu įsitikinusi, kad tapome stipresni“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad šeštadienį per Liberalų sąjūdžio suvažiavimą dvejų metų kadencijai renkamas partijos pirmininkas. Rinkimuose dalyvauja du kandidatai: dabartinė partijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen ir parlamentaras Andrius Bagdonas.
Perrinkimo siekianti Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako, kad partijos tikslas – tapti pirmo pasirinkimo liberalia politine jėga.
„Mūsų visų tikslas – tapti pirmo pasirinkimo liberalia politine partija, kuri vienytų ir ugdytų liberaliai mąstančius visuomenės narius. (...) Mūsų partijos reitingai, pasak apklausų, yra stabilūs – išlaikome pakankamai užtikrintą pasitikėjimą“, – Liberalų sąjūdžio suvažiavime Trakuose teigė politikė.
Taip V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo pristatydama savo ir partijos veiklos ataskaitą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi liberalams atstovaujančios partijos – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
Pasak Seimo pirmininkės, ruošiantis savivaldos rinkimams, kurie vyks 2023 metų pavasarį, artimiausiu metu turėtų būti atnaujintas partijos vizualinis identitetas.
„Laiko turime nelabai daug. Taip pat stiprinsime partijos skyrius, skatinsime jų įsitraukimą, kelsime naujas kompetencijas mokymuose, įtrauksime ir įgalinsime partijos komitetus formuoti partijos pozicijas aktualiais klausimais“, – dėstė ji.
Pristatydama nuveiktus darbus, partijos pirmininkė akcentavo sėkmingus Seimo rinkimus, aktyvų darbą valdančioje koalicijoje, partijos plėtrą.
Liberalų sąjūdžio duomenimis, 2020 metais prie Pagėgių skyriaus prisijungė 192 buvusios partijos „Tvarka ir Teisingumas“ narių. Šiuo metu partija iš viso vienija per 7 tūkst. žmonių.
V. Čmilytė-Nielsen liberalams vadovauja nuo 2019 metų, kai šiose pareigose pakeitė Eugenijų Gentvilą. Liberalų sąjūdžio pirmininko kadencija – dveji metai.
Liberalų sąjūdis priklauso valdančiajai daugumai: Seime turi 13 atstovų, jiems priklauso Seimo pirmininko postas bei Aplinkos ir Kultūros ministerijos, kurioms vadovauja Simonas Gentvilas ir Simonas Kairys.
Skirtingų apklausų duomenimis, Liberalų sąjūdį palaiko 5,5–7 proc. gyventojų, o V. Čmilytė-Nielsen yra viena iš populiariausių politikių šalyje.
