Viena esminių priemonių reikalingų sienos apsaugai – tai fizinio barjero įrengimas, kurį Lietuva ketina pastatyti per metus. Migrantams ir toliau išliktų galimybė prašyti prieglobsčio per pasienio kontrolės punktus, tačiau fizinis barjeras neleistų sienos kirsti neteisėtai.

Ministrė taip pat padėkojo vadovui už visokeriopą pagalbą Lietuvai, kai šalis susidūrė su hibridine Baltarusijos ataka. „Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri susidūrė su hibridine Baltarusijos ataka. Mums reikėjo labai greitai mobilizuoti jėgas, todėl „Frontex“ operatyviai reagavo į mūsų prašymus – atsiuntė pareigūnų, sraigtasparnį ir technikos. Žinome, kad Lietuva nėra viena prieš geopolitinį iššūkį“, – susitikime kalbėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. Ji taip pat atkreipė dėmesį į bandymus atverti naują neteisėtos migracijos kelią pasinaudojant Afganistano krize bei į dezinformacijos srautą, su kuriuo susiduria ne tik Lietuva ir Lenkija, bet ir Europos Sąjunga.

Dar liepos mėnesio pradžioje „Frontex“, bendradarbiaudama su atsakingomis Lietuvos institucijomis, aktyvavo skubios pasienio pagalbos suteikimo mechanizmą. Per visą agentūros veiklos istoriją tai buvo pirmas kartas, kai šis mechanizmas buvo pritaikytas ne pietinėms ES sienoms, o rytiniame Bendrijos pasienyje. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, VRM duomenimis, dirba apie šimtą „Frontex“ pareigūnų, sutelkta technika, tiek sienos stebėjimui, tiek sulaikymui.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)