Kaip „Delfi“ pasakojo šios moters dukra, jos mama serga sunkia širdies liga, todėl bandė užsiregistruoti pas gydytoją, kad išrašytų kompensuojamus vaistus.

„Vaistai yra išrašomi 28 dienoms, o rugsėjo 23 d. jie turi baigtis, todėl reikėjo naujo recepto. Tačiau poliklinikos atstovai mamai atsakė, kad 23 d. laisvų vietų nėra, jų nebuvo ir 24 d.“, – teigė dukra.

Taip pat prisiminė, kad mamai buvo pasakyta, kad vietų pas šeimos gydytojus labai trūksta. Galiausiai, kai vilnietės mama nurodė, kad jai reikia tik recepto išrašymo ir tai būtų galima padaryti ir telefonu, užrašė tik rugsėjo 30 d. Taip pat registratūros darbuotoja pamokė, kad kitą kartą gavus receptą reiktų iškart užsiregistruoti ir kito išrašymui.

„Tai juk mama tik recepto, tik pas šeimos gydytoją. O jei reiktų pasitarti vaistų keitimo, gydymo koregavimo klausimu, o dar, jei reiktų kardiologo? Per kiek laiko gautų paslaugą? Žinant, kad siuntimus pas kardiologą rašo nepasiekiamieji šeimos gydytojai. O paskui dar klausimas, ar pasiekiamas ir per kiek savaičių, mėnesių – kardiologas?

Tai kas ten, anot valdžios, sveikatos apsaugą griauna? Koronavirusas? Nepasiekiamus šeimos gydytojus, kardiologus, viską pasiglemžė virusas ir juo užkrėsti pacientai? Ir tos „besibaigiančios reanimacijos ir kovido skyrių lovos“?, – klausė ji.

Poliklinika: patvirtiname, kad poreikis išaugęs

„Delfi“ kreipėsi į Vilniaus Centro polikliniką ir prašė paaiškinti, kodėl dabar susidariusi tokia situacija. Jos atstovai nurodė, kad iš tikrųjų šeimos gydytojų poreikis yra gerokai išaugęs.

„Patvirtiname, kad VšĮ Centro poliklinikoje pacientų apsilankymų poreikis yra žymiai išaugęs dėl ekstremaliosios situacijos šalyje, vis dar besitęsiančio kasmetinio planinio vaikų sveikatos patikrinimo ir ženkliai padidėjusio grįžusių į ugdymo įstaigas vaikų sergamumo.

Taip pat pastebime, kad Centro poliklinikai jau kuris laikas trūksta šeimos gydytojų ir gydytojams tenka papildomi pacientai. Žinia, kasdieniniame darbe susiklosto įvairios situacijos, o ypač kasmetinių atostogų periodu, todėl bet koks netikėtas laikinas šeimos gydytojo nedarbingumas dėl jo paties ligos ar kitos nenumatytos žmogiškos priežastys įtakoja ir į taip ženkliai padidėjusį darbuotojų krūvį“, – rašoma „Delfi“ pateiktame atsakyme.

Centro poliklinika
Foto: Saulius Žiūra

Taip pat Centro poliklinikos atstovai tikino, kad itin aktyviai aiškinasi kiekvieno besikreipiančio į įstaigą asmens poreikius.

„Pirmiausia nustatoma pirmenybė skubiajai medicinos pagalbai, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintų Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto apraše, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Sprendžiame dėl sveikatos priežiūros pirmumo ūmiai susirgus, patyrus traumą, dėl planinių paslaugų poreikio, dėl planinių profilaktinių apžiūrų ar prevencinių programų poreikio ir pan.“

Taip pat pažymėjo, kad poliklinikos gydytojai kompensuojamus vaistus išrašo vadovaudamiesi Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-112 (Suvestinė redakcija nuo 2021-07-01).

„Šios Taisyklės numato, kad viename kompensuojamųjų vaistinių preparatų recepte gali būti išrašoma net iki 6 mėnesių gydymo kursui reikiamas kiekis. Todėl rekomenduojame pacientams pasinaudoti galimybe pakartotinai išsirašyti tęstinio gydymo kompensuojamųjų vaistų receptus ilgesniam laikotarpiui.“

Kalibatas: situacija nėra lengvai išsprendžiama

Lietuvos Šeimos gydytojų asociacijos pirmininkas Julius Kalibatas komentavo, kad yra kelios priežastys, kodėl susidarė tokia situacija.

„Visų pirma, tai yra gydytojų trūkumas. Mes labai gerai žinome, kad trūksta šeimos gydytojų. Jų trūksta visur ir jeigu didžiuosiuose miestuose tas trūkumas ne toks ženklus, tai rajonuose – didžiulis. Aš kiekvieną mėnesį sulaukiu ne vieno skambučio iš rajono poliklinikų arba pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovų, kurie teiraujasi, ar nėra gydytojo, kuris pas juos norėtų dirbti.

Kitas dalykas, kad dabartiniu metu gydytojai tikrai yra perkrauti. Karantino metu buvo daugybė neatliktų darbų, daugybė atidėtų konsultacijų, neatlikti tyrimai, užleistos lėtinės ligos ir t.t. Dabar visi pacientai stengiasi atsigriebti už tą laiką, kada tikrai jie negalėjo normaliai gydytis ir normaliai susisiekti su gydytoju. Taigi, gydytojai pastebi, kad pacientų yra labai daug, krūviai dideli“, – teigė J. Kalibatas.

Jis akcentavo, kad dalis pensinio amžiaus gydytojų kalba, jog greičiausiai reikės išeiti į pensiją.

„Pagal jų fizines galimybes darbo tikrai yra per daug ir tai jau kenkia jų sveikatai. Kitas dalykas, kad žinau ne vieną šeimos gydytoją, kuris jau du kartus sugebėjo persirgti koronavirusine infekcija ir netgi sunkia forma. Kiekvienas gydytojas žino, kad net jeigu jis pasiskiepijęs dviem dozėmis, vis dėlto yra tam tikra maža galimybė, jog jis gali vis dėlto užsikrėsti.

Dabar, kai paplito koronaviruso Delta atmaina, kuri pirmiausia plinta aerozoliniu būdu ir oro lašelinis kelias nueina į antrą planą, tai kiekvienas žino, jog užtenka iškvepiamo paciento oro patekimo į kvėpavimo takus ir gali užsikrėsti“, – konstatavo asociacijos prezidentas.

Julius Kalibatas

J. Kalibatas apgailestavo, kad pacientai to nežino ir pažymėjo, jog kaukių dėvėjimas pilnai neapsaugo medicinos personalo nuo užsikrėtimų.

„Tie atvejai rodo, kad gydytojai jau persirgo po kelis kartus koronavirusu. Taip pat ir tam tikra psichologinė įtampa dirbant pirminėje grandinėje ir, kaip sakiau, didžiuliai darbo krūviai. Manyčiau, kad pacientams reikėtų suprasti ir nekaltinti šeimos gydytojų“, – prašė jis.

Paklaustas, ar išėjus pensinio amžiaus gydytojams bus kam juos pakeisti, sakė, kad situacija tokia, jog buvo apsiskaičiuota, kiek Lietuvai reikia būtent šeimos gydytojų.

„Neteisingai buvo strateguota ir Vakarų Europoje. Ten irgi pažymima, kad trūksta šeimos gydytojų. Todėl jie su mielu noru siūlo atvažiuoti gydytojams dirbti pas juos, todėl mūsų jauni gydytojai, kurie po baigimo Lietuvoje turi nuomotis butus, išlaikyti šeimas, ten ir išvyksta. Algos ten penkis arba šešis kartus didesnės.

Jeigu dabar šiuo metu mes labai padidinsime priimamų studentų skaičių į universitetus, gydytojų pagausėjimą turėtume tik po dešimties metų. Reikia tiek laiko, kad paruoštume tokį specialistą. Taigi, situacija tikrai nėra tokia paprasta ir sakyčiau, ne taip lengvai išsprendžiama“, – apibendrino J. Kalibatas.

Nesupranta ugdymo įstaigų sprendimo

J. Kalibato nuomonei pritarė ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Rasa Isevičienė.

„Apie gydytojų trūkumą jau seniai kalbame, bet karantinas labai paryškino šią problemą. Taip pat tikrai ne paslaptis, kad senoji karta išeina į užtarnautą poilsį, o į jų vietą neateina tiek jaunų gydytojų, kiek reikėtų. Karantinas labai išryškino problemas ir niekaip mums nepavyksta to suvaldyti.

Atrodo, mes ir viršvalandžius dirbame ir viską, ką galime, bet kaip bedėliotume tuos procesus, vis tiek išlieka personalo trūkumas ir niekaip nepavyksta įstoti į normalias vėžes, kokios buvo iki karantino. Jau ir tada buvo gana įtempta situacija“, – akcentavo ji.

Paklausta, ar jų profesinė sąjunga bando spręsti šią problemą su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), R. Isevičienės paaiškino, kad egzistuoja labai daug procesų, kuriuos nėra taip paprasta vienareikšmiškai suvaldyti.

„Ministerija vis tiek dabar yra užsiėmusi kovido situacijos suvaldymu, ragina žmones skiepytis, registruotis skiepui ir tarsi kažkas buvo daroma. Iš pradžių dalį srautų sudarė žmonės, kurie norėjo pasitarti dėl kovido, paskui sudarė tie, kurie norėjo pasitarti, ar jiems skiepytis, vėliau skambinantiems kilo klausimai, kokia vakcina ir t. t.

Taigi, dalį srauto sudarė šie pacientai ir mes džiaugiamės, kad jie kreipiasi, bet, kita vertus, tai labai apkrovė visą sistemą. Dabar yra labai dideli srautai jau sergančių ir labiausiai tų, kurie nesiskiepijo. Tai vėl labai apkrauna“, – apgailestavo profesinės sąjungos valdybos narė.

Tiesa, ji pabrėžė, kad ministerija iki pandemijos tikrai stengėsi palengvinti biurokratinę naštą, kritusią ant šeimos gydytojų pečių, kai pradėjo aiškėti, kad sistema pradės braškėti.

„Tikrai biurokratijos pamažėjo, nedarbingumų išdavimo tvarka pagerėjo, taip pat labai pagerėjo padėtis, kai vaikų gydytojams nebereikėjo išdavinėti pažymų, jeigu vaikai sirgo kelias dienas. Bet kažkodėl dabar vėl ugdymo įstaigos sugalvojo, kad reikia pažymų iš gydytojų. Tai dabar vėl sudaro didžiulę dalį mūsų srauto. Taip pat tie, kuriems baigiasi siuntimai – galima kaltinti žmones, kad jų laiku neišnaudoja, kita vertus, patekti pas antro ir trečio lygio gydytojus irgi didžiulės eilės.“