Pastebi norą susikurti sau „komfortišką užutėkį“
Diskusiją vedęs žurnalistas Virginijus Savukynas jos pradžioje teigė, jog daugelis susimąstė apie pamatinius gyvenimo klausimus ir vertybes.
„Kada gyvenimas ramiai teka mes apie tai nesusimąstome, nes veikia paprasti principai, dėl jų daugiau mažiau esame susitarę. Tačiau, kai ateina neramūs laikai, iškyla klausimas, kas gi yra tas pamatas, ant kurio stovi mūsų visuomenė ir valstybė“, – kalbėjo žurnalistas.
Prezidentas G. Nausėda, paklaustas, ką gali daryti tie, kurie turi valdžią, ir tie, kurie neturi jos, priminė, jog būtinas susitarimas.
„Manyčiau, kad skirtingai nuo viduramžių, valdžią turi visi. Negalima sakyti taip, kad vienoje pusėje yra tie, kurie turi valdžia, o kitoje – tie, kurie jos neturi. Bet suprantu klausimo potekstę, žinoma, turintieji valdžią norėtų padaryti taip, kad tie, kurie balsuoja, renka, kad jie netrukdytų dirbti, kaip dažnai sakome. Šitoje vietoje labai svarbu rasti tą sutarimą. Nes demokratija yra tokia visuomenės sandara, kurioje žmogus, renkantis valdžią, turi teisę turėtų įtaką visuomenės gyvenimui ir tarp rinkimų“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis tikino, jog tikrai ne visada diskusija vyksta sklandžiai.
„Ne visada joje keliami tie klausimai, kurie valdžiai patiktų. Ir, žinoma, turbūt niekas, pradedant prezidentu ir baigiant Seimo nariais, nenorėtų, kad prie jo institucijos rikiuotųsi protestuotojais, o jei dar kartais ir peržengiamos raudonos linijos... Rodant plakatus su jo atvaizdu kartuvėse. Tai nėra pakankamai malonus dalykas“, – savo poziciją dėstė jis.
Vis dėlto vienintelis kelias į visuomenės sutarimą yra tik per diskusiją, dėstė G. Nausėda.
„Nėra kito būdo, kaip pasiekti visuomenės sutarimą. Arba jeigu galvojame, kad visuomenės sutarimą galima pasiekti užgniaužiant tuos, kurie galvoja kitaip, tai mes einame ne į visuomenės sutarimą, o einame tiesiu keliu ir labai greitai į Rytus“, – diskusijoje savo poziciją dėstė prezidentas G. Nausėda.
Jis dar kalbėjo, jog tokių santvarkų Rytuose galima rasti ir ne vieną. Dėl tos priežasties, turint turtingas diskusijos tradicijas, būtina prie jų grįžti, kad ir kaip tai būtų sudėtinga.
„Mes turime grįžti prie diskusijos kultūros. Nes pastebiu norą ir net dalies politikų paskatas susikurti sau komfortišką užutėkį. Nesvarbu, ar kalbėtume apie feisbuko draugus, ar partijų suvažiavimus, kur visi nori pasakyti gerą žodį, niekada nemato problemų. Taip, labai gražus komfortiškas kevalas, kuriame gali gyventi tam tikrą laiką. Bet didžiausias pavojus tokiu atveju yra, kad pradėsi gyventi alternatyvioje realybėje“, – diskusijoje kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda teigė, jog tokiu atveju visi sprendimai bus taip pat skirti alternatyviai realybei, ne tikrovei.
„Tada esi pasmerktas daryti klaidas, jei iš šito neišsivaduosi“, – sakė jis.
„Be vertybių mes einame į prarają“
Vilniaus Arkivyskupas G. Grušas diskusijoje pirštu bedė į lengvą tarpusavio santykio praradimą.
„Tas tarpusavio santykis, jei jis yra prarandamas, o jis lengvai prarandamas. Ar individuališkumu, gobšumu, melu, siekimu įvairių asmeninių galių, tai jis veda tiek asmenį, tiek ir bendruomenę į prarają. Istorija tą yra parodžiusi. Kai žmogus bando savo jėgomis susitvarkyti sau patogų (gyvenimą, aut. p.), pagal save, tai matėm ir kaip imperijos krenta“, – kalbėjo jis.
Arkivyskupas G. Grušas pabrėžė, jog bažnyčia ateina su aiškia žinia – be vertybių „mes einame į prarają“.
„Reikia atrasti kelią. Kaip prezidentas sako, reikia atrasti diskusiją, kad ji būtų pastatyta ant artimo meilės. Ir visi priimame kitaip mąstančius, kitaip atrodančius. Ar tai rasė, ar lytis, ar lytinė orientacija. Kad būtų pagarba vienų kitiems. O tas dažnai dabar prarandama mūsų viešame diskurse“, – aiškino jis.
Paklaustas, ar bažnyčia iki šiol yra autoritetas tiek tikintiems, tiek ir ne, G. Grušas teigė, jog pati žinia yra autoritetas.
„Bažnyčios galia yra tas darbas, kurį ji daro. (…) Šitas rūpestis artimo ir siekimas iš tos pagarbos taško kitaip mąstančiam ar atrodančiam, yra ta bazė, pamatas ant kurio viskas tada statoma. Tada gali turėti siekį atrasti tą bendrą sugyvenimą“, – teigė arkivyskupas G. Grušas.
Filosofija persikėlė į gatves
Vilniaus universiteto (VU) profesorius, filosofas A. Jokubaitis kalbėjo, jog kasdienis filosofavimas prasideda nuo kylančių klausimų ir neaiškumų.
„Polinkis filosofijai žmonėms yra natūralus, žmonės negali nefilosofuoti, jie užduoda klausimus apie visumą. Kai kalbi, jog pradėjo filosofuoti Lietuvos gatvės, keista. Bet tai greičiausiai reiškia, kad Lietuvos žmonėms pradėjo kilti klausimai ir yra daug neaiškumų. Mums nebeaišku, kas yra šeima, kas yra vyras, kas yra moteris, kas yra demokratija. Kai pagrindiniai dalykai tampa nebeaiškūs ir gatvė pradeda filosofuoti“, – sakė jis.
Filosofas diskusijoje kalbėjo, jog dabartinius judesius visuomenėje galima vadinti ir atsivertimu.
„Nemanau, kad gatvė gali pasiekti gilią filosofiją. Jos filosofavimas yra truputį kitoks. Nes politikai yra, man nepatogu sakyti, bet paviršutiniškas dalykas. Daug nuogirdų, paskalų, daug paviršutiniškumo, daug tų pačių žodžių kalbėjimo. Bet kas dabartiniu metu atsitinka Lietuvoje, kai staiga ir politiniame gyvenime atsivertimas – žmonės girdėjo, kas yra demokratija.
Ir 30 metų nuo mokyklos visi mintinai kartojo tuos žodžius. Bet staiga suranda šito žodžio prasmė, kuris buvo nuolatos kasdienybėje. Šie žmonės tampa tikri, manau, jog tai panašu į atsivertimą“, – savo poziciją dėstė filosofas A. Jokubaitis.
Prezidentas G. Nausėda dar pridėjo, jog visuomenėje rezonuojančios temos nėra lengvai atsakomos.
„Paimkime bet kokią tema, kuria šiandien gyvena Lietuvoje – migracija. Viena vertus, universalios žmonių teisės, kita vertus – valstybės nacionalinis saugumas. Pandemijos valdymas, viena vertus – noras pasiekti kolektyvinį imunitetą, kita vertus – demokratija, individo pasirinkimas skiepytis ar ne“, – pavyzdžius teikė šalies vadovas.
„Velnias slypi detalėse“
Prezidentas G. Nausėda prie šių pavyzdžių pateikė ir dar vieną – daug diskusijų keliantį Partnerystės įstatymą.
„Juk ilgus metus, kol šis įstatymas arba gulėjo stalčiuose, arba tiesiog nebuvo poreikio jį kelti į politinę dienotvarkę, šios diskusijos nevyko. Bet šiandien jos yra inspiruotos tam tikrų sprendimų, iniciatyvų. Ir kadangi tai yra labai didelę visuomenės dalį įelektrinančios temos, šiandien apie tai kalba visi. Ir labai gerai, kad filosofai tampa populiarūs, gal net populiariausi“, – nuomonę dėstė šalies vadovas G. Nausėda.
Jis teigė, jog jam buvo „nykiausia“, kai dešimtmetį šalis gyveno visai be jokių diskusijų. Tada, anot šalies vadovo, egzistavo jo metiniame pranešime įvardinta „Tiesos ministerija“.
„Kai kas apsimetė, kad nesuprato, ką aš turiu omenyje, bet tai yra tam tikri komentatoriai, kurie turi teisę į absoliučią tiesą, o visi kiti – likti kažkur paraštėse. Šiandien mes turime tam tikrą polifoniją viešajame gyvenime, labai skirtingas nuomones. Ir tada žmogus, kurie ieško atsakymų į tuos sunkiai atsakomus klausimus, gali ieškoti savo šalininkų.
Ir šitaip per idėjų bendrystę, mes pamažu einame prie visuomenės santarvės. Gal tai šiandien skamba naiviai, bet galbūt per šią intelektinę diskusiją ir galimybę joje save išreikšti, mes visgi einame teisingu keliu?“ – retorinį klausimą diskusijoje kėlė šalies vadovas G. Nausėda.
Prezidentas diskusijoje tikino, jog Konstitucija negali būti aiškinamas „išnašų ir žvaigždučių“ pagalba.
„Tai yra aiškiai pasakyti dalykai. Ir jei visuomenė galvoja, kad šiandien situacija yra pasikeitusi nuo to laiko, kai mes priėmėme Konstituciją, turi būti sąžininga savo atžvilgiu ir keisti Konstituciją. Jei mato, kad kažkokios nuostatos nebe atitinka realijų“, – tikino šalies vadovas G. Nausėda.
Jis diskusijoje teigė, jog jo nuomone, Konstitucija yra „puikus dokumentas, kuris atitinka realijas“.
„Ir aš kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, tiesą sakant, neturiu kitokio pasirinkimo, kaip besti pirštu į 38 straipsnį. Ir klausti kitų, ar aš teisingai suprantu jo turinį. Man sako, ne ne, jūs ne visiškai teisingai suprantate šį turinį, nes yra Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kuris praplečia šeimos sąvoką. Tada aš sakau, o kokią prasmę tada turi santuokos institucija?
Jeigu partnerystė tampa tolygi šeimai, klausimas – kam tada reikia šeimą kurti santuokos pagrindu, jei iš esmės turinys yra lygiai toks pats kaip ir Partnerystės“, – apie valdančiosios daugumos atstovų pasiūlytą Partnerystės įstatymą kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda teigė, jog būtent šioje vietoje diskusija sustojo.
„Ir manau, kad politikai turėtų apsispręsti ir labai sąžiningai pirmiausia atsakyti sau patiems, o tada atsakyti visuomenei, nežaisti šitų žaidimų interpretacijomis, mėginimais įeiti pro užpakalines duris. Bet labai aiškiai ir sąžiningai atsakyti ir tada kelti klausimą dėl galbūt galimo Konstitucijos keitimo. Bet aš nemanau, kad šiuo klausimu ją reikia keisti. Tam tikras prielaidas spręsti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus tikrai turime juridinių sprendimų. Net ir šiandien pasiūlyta bent keletas, kiek žinau. Taip kad belieka tik apsispręsti“, – sakė G. Nausėda.
Diskusijos vedėjui, žurnalistui V. Savukynui pasakius, jog LGBT bendruomenė nori, jog vienos lyties asmenų partnerystė būtų pavadinta šeima, G. Nausėda teigė, jog velnias slypi detalėse.
„Velnias slypi detalėse. Tai, kas buvo pateikta ankstesnėje įstatymo redakcijoje, mano manymu, praktiškai sutapatina partnerystę su šeima. Štai kodėl aš manau, kad tai yra nesąžininga Konstitucijos atžvilgiu, mėginti išspręsti tokiu aplinkiniu keliu“, – diskusijoje kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Vilniaus Arkivyskupas G. Grušas aiškino, jog šeima yra prigimtinis institutas. Pastarasis ateina prieš valstybę, anksčiau nei ji.
„Joje yra pamatas mūsų ateities. Tenai yra įsipareigojimas, užtikrinimas ir vaikų auklėjime, mūsų ateities formavimas yra labai svarbu. Tačiau visko yra gyvenime, šeimose ne viskas yra tobula. Bet mes patys nesam tobuli, mūsų politikai, visuomenė nėra tobula.
Kai pradeda valstybė sakyti, kad čia kažkas ne taip, mes tada pradėsime tvarkyti už tėvus, atsiranda ne tik įtampa, bet ir labai daug žaizdų atsiradę – skyrybos, palikti vaikai. Tos visos žaizdos nenubraukia šeimos instituto svarbos“, – tikino arkivyskupas.
Ilgo kelio rezultatas
Filosofas A. Jokubaitis diskusijoje kalbėjo, jog jį stebina LGBT bendruomenės norą jų gyvenimo formą įtvirtinti su valstybės pagalba.
„Ar čia klausimas apie tai, kuo jie nori vadintis? Įsivaizduokite, 2000 metų katalikai puoselėjo šią gyvenimo formą su įvairia sėkme ir nesėkme. Net Konstitucijos buvo tai įrašiusios. O dabar kažkas pradeda konkuruojančią formą įtvirtinti su valstybės pagalba“, – dėstė A. Jokubaitis.
Prezidentas G. Nausėda teigė, jog nepavyks išsiversti be „valstybinio šeimos apibrėžimo“.
„Nes priešingu atveju, gali atsitikti taip, kad katalikams svarbiausia savo santuoką sudaryti prieš dievą. Ir valstybės palaiminimo jiems kaip ir nebereikia. Tai LGBT bendruomenė gali sakyti – leiskite mums sudaryti savo santuokas savo socialiniame burbule.
Ir mes liksime ramūs ir niekur nesikišime. Bet juk tam mes ir turime vieną Konstituciją, vieną valstybę, pilietinę visuomenę. Joje mes turime kažkokiu būdu susitarti dėl valstybinės šeimos sampratos. Ir ji yra įtvirtinta Konstitucijoje“, – dėstė prezidentas G. Nausėda.
Šalies vadovas svarstė, jog didelis skyrybų skaičius rodo, jog meilės pati šeima negarantuoja.
„Kuomet dėl bendro gyvenimo sąlygų yra sakoma, kad štai vienalytės bendro gyvenimo sąlygos turėtų būti įteisinamos Civilinio kodekso pakeitimais, sako, jog mes jų meilę norime įsprausti į juridinį konstruktą ir padaryti jungtinės veiklos sutartis? Tai mano atsakymas ir yra – mielieji, kokia formą tu benaudotum, jūsų meilė yra, arba jos nėra. Ir tada visiškai yra nesvarbu, ar jūs gyvenate vienoje, ar kitoje formoje“, – diskusijoje „Demokratija ir Vakarų civilizacijos vertybės“ sakė G. Nausėda.
Prezidentas tikino suprantantis LGBT bendruomenės norą būti girdimais, gerbiamais, pripažįstamais, gerbiama jų meilė vienas kitam.
„O tai jau yra edukacinio ir pakankamai ilgo kelio rezultatas. Bet sutikime, kad visuomenė keičiasi, įgija daugiau tolerancijos. Ir matydami kitokius žmones šalia savęs, manau, kad jie supras tą paprastą krikščionišką tiesą – Dievas myli visus“, – diskusijoje „Demokratija ir Vakarų civilizacijos vertybės“ teigė prezidentas G. Nausėda.
