„Jeigu yra tie žmonės, kurie registruojasi, bet dabar tarkime neturi kokio kontakto aukštesnio, nėra rizikos grupėje dėl savo ligų arba vyresnio amžiaus, aš turbūt rekomenduočiau jiems truputį palūkėti iki platesnių klinikinių tyrimų, iki pasaulio praktikos, pačių gamintojų rekomendacijų“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė.
Kol kas trečia vakcinos doze Lietuvoje skiepytis gali 80 tūkstančių žmonių.
„Mūsų populiacijai, kurioje didžiausias skiepijimas įvyko gegužės-birželio mėnesį, tai problema dėl vakcinos susilpnėjimo tikėtina bus po šešių mėnesių. Taigi, tai bus kitų metų pradžia“, – sakė duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Lietuva viena pirmųjų pradėjusi revakcinaciją, nors pačių gamintojų rekomendacijų, kurios aiškiai nurodytų, kad esant tam tikram antikūnų skaičiui jau reiktų sustiprinančios dozės, nėra.
„Vaistų gamintojas pateikia rekomendacijas dėl dviejų dozių ir rekomenduojamo tarpo tarp jų. Dėl trečios dozės sprendžia mokslininkai bei ekspertai analizuodami turimus duomenis“, – nurodė oficialus „Astra Zenecos“ komunikacijos atstovas „Co:Agency“.
Pasigirsta dvejonių, ar dėl trečiosios vakcinos nebuvo paskubėta. Vienas įtakingiausių medicinos žurnalų pasaulyje „The Lancet“ rašo, jog kol kas nerekomenduoja skiepytis trečiąja doze, mat trūksta revakcinacijos efektyvumo įrodymų. Be to, virusas mutuos iš šiuo metu klestinčių atmainų, o trumpalaikis teigiamas poveikis nebūtinai reiškia, kad stiprinamoji dozė suteiks tokį pat ilgalaikį.
„Pranešimas, kad visai netrukus reikės skatinamosios dozės, jei to nepagrindžia patikimi duomenys ir analizė, gali turėti neigiamos įtakos pasitikėjimui vakcinomis ir apskritai pakenkti žiniai apie pirminės vakcinacijos vertę“, – teigiama žurnale.
Pasaulio sveikatos oganizacija (PSO) jau kiek anksčiau ragino, kad mažiausiai iki rugsėjo pabaigos nereikėtų skiepyti žmonių trečiąja doze. Anot organizacijos, tai padėtų sumažinti drastišką vakcinų paskirstymo nelygybę tarp turtingų ir skurdžių šalių.
„Čia yra politinis sprendimas, remiantis mokslo duomenimis, apie antikūnų titrų mažėjimą ir neutralizacinę gebą siekiant maksimalaus efekto viruso kontrolėje. Kiek tai etiniu požiūriu, kiek, sakykime, bendražmogišku požiūriu, jeigu mąstytume globaliai, tai yra sąžininga, kitas klausimas“, – paaiškino biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga.
Lietuva gamintojų išvadų nelaukė ir revakcinuoti ėmė remdamasi Izraelio patirtimi. Izraelyje užsikrėtimų skaičius, nepaisant revakcinacijos, šiuo metu didelis, tačiau medicinos žurnalas „New England journal of medicine“ skelbia, jog atlikus trumpalaikį tyrimą Izraelyje, paaiškėjo, kad patvirtintų užsikrėtimų skaičius grupėje, gavusioje sustiprinamąją dozę, buvo vienuolika kartų mažesnis nei grupėje, kuri buvo paskiepyta tik dviem dozėmis.
Be to, sunkių ligos atvejų tarp palaikomąją dozę gavusių pasitaikė taip pat dvidešimt kartų rečiau.
„Pradiniai Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad paskyrus trečią dozę tam tikru periodu vakcinuotiems prieš tai žmonėms ir lyginant tų užsikrėtimus ir simptominius užsikrėtimus, kurie gavo trečiąją dozę ir ne, tai trečios dozės santykinis efektyvumas yra virš 85 proc.“, – tikino M. Strioga.
Specialistai spėja, kad trečia vakcinos dozė dar ne paskutinė kovojant su koronavirusu.
„Kad gali reikėti ir ketvirtos, galbūt ir penktos, tikėtina, vis ilgėjančiais laiko tarpais, tai taip. Tas yra visiškai tikėtina, tas realu ir tą reikės daryti tol, kaip aš daug kartų sakiau, kol mes tą virusą nugrūsime į pogrindį“, – pridūrė biomedicinos mokslų daktaras.
Gera žinia ta, kad visai neseniai statistikos departamento atlikta duomenų analizė pagaliau patvirtino, jog „Pfizer“ vakcina veiksminga prieš Delta atmainą. Vakcinuotų asmenų rizika patekti į COVID-19 skyrių yra dešimt kartų mažesnė negu nevakcinuotų.
Tikimybė užsikrėsti virusu – penkis kartus mažesnė, o mirties tikimybę „Pfizer“ vakcina, anot mokslininkų, sumažina dvidešimt kartų.
