Laidos pradžioje paklaustas apie „Zapad“ pratybas ir ar po jų buvo pastebėta kokių nors incidentų, A. Anušauskas tikino, kad vis tik incidentų nebuvo pastebėta.
„Incidentų tiesiogiai su aktyviąja zona pastebėta nebuvo, kai vyko pasirengimas pratyboms, kaip žinia, savo laiku net Rusijos lėktuvai buvo įskridę į mūsų oro erdvę stebėdami mūsų pratybas.
Gal čia toks ryškesnis prieš porą mėnesių įvykęs incidentas, o šiuo laikotarpiu, kuris toks dinamiškas, mes stebėjome galutinį pratybų vyksmą, nes mūsų stebėtojai, kurie yra pakviesti, atvyko tik ketvirtadienį į tą vietą, kur jiems pademonstruos kažkokį vieną elementą.
To stebėjimo net simboliniu nepavadinčiau, tai net ne stebėjimas, nes jeigu būtų stebėtojas, tai jį reiktų kviesti anksčiau“, – laidos pradžioje atsakė A. Anušauskas.
Ankstesnių metų pratybos buvo kitokios
Paprašius palyginti šių metų pratybas su ankstesnėmis, ministras tikino, kad buvo didesnio masto pajėgumų permetimas į Kaliningrado sritį.
„Manau, kad anksčiau 2017 metais mes buvome gal šiek tiek pasigavę Rusijos naratyvą, tą gąsdinantį. Jie nori demonstruoti savo pajėgumus, mes vaizduojame, kad labai jau išsigandome tų pajėgumų. Iš tikrųjų, nereikia bijoti, reikia savimi pasitikėti ir šiuo atveju šių pratybų metu stengėmės žiūrėti į tas pratybas ramiai – mes turime savo galimybes, sąjungininkus, pratybų šalia stebėjimui pasitelkę ne vienos šalies specialistus, turime jų vertinimus, žvalgybinę informaciją, matoma, kur ir kada išeinama už numatyto scenarijaus.
Stengiamės išlikti racionalūs ir ramūs, nepasiduoti tai baimės atmosferai, kuri nuolat yra brukama, demonstruojant Rusijos karinę jėgą“, – sako ministras.
„Mes matėme, kad vyko aktyvesni desantavimai, didesnio masto pajėgumų permetimas į Kaliningrado sritį, toks greitesnis perdislokavimas“, – apie tai, kas šiek tiek nustebino atsakė ministras.
Grėsmės Lietuvai ir menami agresijos scenarijai
Paklausus, kokias grėsmes galime matyti Lietuvai, kalbant apie vis dažnesnes kalbas dėl bendros Rusijos ir Baltarusijos valstybės, ministras kalbėjo, kad karinė integracija Rusijos ir Baltarusijos jau yra pažengusi.
„Karinė integracija Rusijos ir Baltarusijos jau yra pažengusi gerokai toliau, šios pratybos yra viena iš to išraiškų, bet šių pratybų metu jau galima sakyti, kad buvo praktiškai įgyvendinamas ir tas planas, kuris deklaruotas gerokai anksčiau iki pratybų, kad Baltarusijoje įsikurs mokomieji centrai, šiuo atveju Gardino srityje įsikuria mokomasis aviacijos junginys. Kiek galima suprasti, Rusija tą junginį specialiai steigia Baltarusijoje, šalia Lenkijos-Lietuvos sienos. Jį nesunku perdislokuoti į karinį padalinį, o smogiamoji aviacija visada yra grėsminga jėga“, – sako ministras.
A. Anušauskas taip pat papasakojo, kaip yra vertinami tie menami scenarijai, kurie tarsi nėra realūs, tačiau vis tik kažkokią reikšmę turi.
„Pirmą kartą buvo perkarpytos kaimyninių valstybių sienos, nes paprastai tos menamos valstybėlės sukuriamos pratybose dalyvaujančių valstybių teritorijose, neišeinant už jų ribų, siekiant nedemonstruoti agresyvumo. Šiuo atveju visa Rytų Lietuva atkasta ir dalis Lenkijos, kontrpuolimas pagal scenarijų buvo organizuotas būtent mūsų teritorijose, tai yra faktiškai demonstruotas agresyvus scenarijus, nukreiptas prieš kaimynines valstybes.“
„O reaguojame į tai stiprindami savo galimybes, savo atgrasymo politiką. Todėl mes deklaruojame, kad norėtume nuolatinių Amerikos karių rotacijos, priešakinio bazavimo bataliono stipresnio pajėgumų, nes tam batalionui reikia didesnių pajėgumų. Mes dirbame, kad mūsų sąjungininkai galėtų čia dislokuoti tuos pajėgumus. Tam reikalinga infrastruktūra, ji yra statoma“, – sako ministras.
Sureagavo į Prezidentūros pareiškimą
Kritikos dėl savo pasisakymo apie Vyriausybės darbą nelegalių migrantų krizės metu iš premjerės Ingridos Šimonytės ir valdančiųjų sulaukusi prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė savo žodžių neišsižada.
Valdančiųjų ir premjerės kritikos susilaukė šią savaitę išsakyta A. Skaisgirytės replika dėl nelegalių migrantų krizės valdymo. Kalbėdama „Žinių radijui“ patarėja teigė, kad tik po pokalbio su prezidentu iki tol prastai besitvarkiusi Vyriausybė ėmėsi ryžtingų sprendimų suvaldant migrantų krizę.
„Jeigu pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, tai maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja.
Prezidento vyriausiosios patarėjos pasisakymą dėl Vyriausybės darbo nelegalių migrantų krizės metu antradienį sukritikavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. A. Skaisgirytės poziciją, esą Vyriausybė ryžtingų veiksmų suvaldant nelegalių migrantų krizę ėmėsi tik po sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT) ir aiškaus pokalbio su šalies vadovu, A. Bilotaitė įvertino kaip norą „pasišildyti kitų pasiektoje šlovėje“.
Ministras laidoje sureagavo į šias diskusijas ir tikino, kad krašto apsaugos įsitraukimas – labai didelis, o nuopelnais bus galima dalintis, kai migrantų krizė bus įveikta.
„Manau, kad kad ir ką daryčiau krašto apsaugoje, tegul visi tik ima ir dalinasi nuopelnus ar ne nuopelnus. Svarbiausia pasiekti iškeltus tikslus, pasiekti rezultatą. O kas bus už tai atsakingas... Kai pasieksime rezultatą, suvaldysime migrantų krizę, tada ir pasidalinsime tuos nuopelnus.
Pabrėšiu, kad VGT paprastai vis tiek, kai primti būna sprendimai, juos svarsto, aprobuoja arba ne. Šiuo atveju taip pat kalba buvo apie migrantų krizę, apie priemones, kurių reikia imtis. Aš negaliu sakyti, kad kokia nors institucija nusišalino nuo šios problemos ar sprendimų. <..>
Aš nenoriu leistis į šiuos dialogus, kaip minėjau, kai bus suvaldyta krizė, galėsime pasidalinti nuopelnais. Kadangi pasibaigė „Zapad“ pratybos, galėčiau pasakyti, kad krašto apsauga šiuo kritiniu laikotarpiu, kai reikėjo suvaldyti migrantų krizę, kiekvieną dieną skyrė 1100 karių, kurie talkina pasieniečiams, saugo laikinas gyvenimąsias vietas, stato koncertinos inžinerinę užtvarą. Jeigu surikiuočiau visą pagalbą, sąrašas ilgas, apie dvidešimt pozicijų“, – sako ministras.
Anot ministro, pajėgumai jau neutrukus gali būti ir kiek kitaip perskirstomi.
„Krašto apsaugos įsitraukimas yra didelis, parama yra didelė ir artimiausiu metu tam tikrus pajėgumus galime peržiūrėti, pamėginsime galbūt inžinerinei užtvarai pastirpinti, pagreitinti statybos tempus.“
