Vis tik politikų nuomonės išsiskiria dėl to, ar praėjus pusei metų po ekstremalios situacijos paskelbimo, dėl jos pratęsimo turėtų spręsti Seimas. E. Gentvilas mano, kad būtų prasminga ekstremaliąją situaciją pratęsti tik su Seimo sutikimu. Tuo metu J. Razma mano, kad Vyriausybė ekstremalia situacija dėl COVID-19 pandemijos nepiktnaudžiauja, todėl, pasak jo, šio klausimo nereikėtų perkelti į Seimo lygį.

J. Razma skeptiškai įverto naujosios frakcijos siūlymus

Seimo vicepirmininkas konservatorius J. Razma abejoja dėl naujosios Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymo steigti laikinąją kontrolės komisiją dėl COVID-19. Politiko teigimu, kyla abejonių, ar tokia iniciatyva yra reikalinga, nes, pasak jo, parlamentinės kontrolės funkcijas vykdo Seimo komitetai.

„Dėl siūlymo sudaryti atskirą kontrolės ar tyrimų komisiją pandemijos valdymo klausimams nagrinėti aš turėčiau abejonių, ar tai yra reikalinga, nes parlamentinę kontrolę Seime turi prievolę vykdyti ir vykdo Seimo komitetai. Šiuo atveju tos frakcijos keliami klausimai pakliūva į dviejų trijų komitetų atsakomybės ir galimos parlamentinės kontrolės sritis“, – Eltai teigė J. Razma.

Seimo vicepirmininkas atkreipia dėmesį, kad specialiosios komisijos neretai tampa tuščio politikavimo vieta. Jo teigimu, ši tendencija ypač dažnai buvo pastebima praėjusioje kadencijoje valdant „valstiečiams“.

„Manau, kad parlamentinei kontrolei pakanka šiuo atveju Sveikatos reikalų komiteto veiklos, jeigu ši frakcija mato tam tikrų valdymo (klaidų – ELTA), valdant pandemiją, tai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tai čia jo pareiga nagrinėti svarbius valdymo klausimus valstybėje. Taip pat pridursiu, kad Audito komitetas reguliariai svarsto Valstybės kontrolės ataskaitas apie pandemijos valdymą“, – sakė J. Razma.

„Tai nemanau, kad sukurta komisija būtų kažkuo ypatingesnis darinys ir kažką išskirtinio galėtų nuveikti tose srityse“, – pridūrė jis.

J. Razma įvertino ir S. Skvernelio bei jo bendraminčių siūlymą, kad, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kai asmens teisės ir laisvės yra ribojamos atitinkamomis priemonėmis ilgiau nei 6 mėnesius, po šio laikotarpio dėl jų pratęsimo toliau spręstų Seimas.

Seimo vicepirmininkas priminė, kad panašios diskusijos vyko dar premjeru būnant S. Skverneliui.

„Aš linkėčiau S. Skverneliui prisiminti, ką jis tuo klausimu sakė, kai buvo pats premjeras. Tuomet galbūt daugiau iš mūsų, iš opozicijos buvo keliamos abejonės, ar nereikia tokiems pandemijos valdymo griežtiems sprendimams ir Seimo pritarimo, bet mes daugiau teoriškai kėlėme tuos klausimus ir teisės aktų projektų neinicijavome, kiek prisimenu“, – pabrėžė jis.

Vis tik Seimo vicepirmininkas teigia šiuo metu nematąs poreikio šį klausimą spręsti pavesti Seimui.

„Aš asmeniškai manau, kad Vyriausybė nepiktnaudžiauja ta galimybe ir nėra būtina čia Seimui įsikišti. Tai galbūt kolegos mato kitaip, bet aš kol kas nematyčiau pagrindo kelti klausimą iki Seimo lygio“, – teigė J. Razma.

„Dažnai būna, kad norima visus klausimus permesti Seimui, įsivaizduojant, kad Seimo kompetencija yra visa apimanti. Na, iš tikrųjų, yra tos funkcijos pagal mūsų Konstituciją paskirstytos ir čia reiktų ir su konstitucinės teisės specialistais pasitarti, ar tai būtų tinkamas Seimo įsikišimas į tokią Vyriausybės atsakomybės sritį“, – pridūrė jis.

E. Gentvilas: tai nėra blogi siūlymai

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio seniūnas E. Gentvilas teigia, kad S. Skvernelio vadovaujamos frakcijos Seime iniciatyvos, susijusios su Seimo galių išplėtimu sprendžiant COVID-19 pandemiją, nėra blogi siūlymai.

„Nėra blogi siūlymai. Negalėčiau prieštarauti dėl pratęsimo ekstremaliosios padėties su Seimo sutikimu, nes mes, liberalai, praeitais metais tą patį siūlėme. Tik buvo atmestas mūsų siūlymas. Aš manau, kad Seimas turėtų dalyvauti esminių dalykų priėmime. (...) Žinome, kad karo padėties ar nepaprastosios padėties įvedimas tik su Seimo nurodymu. Tai ekstremaliosios situacijos įvedimui pakanka Vyriausybės, bet tai galėtų būti ir Seimo (sprendimas – ELTA)“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Todėl politikas teigia esąs pasiryžęs apie šiuos siūlymus diskutuoti.

Vis tik E. Gentvilą, kaip ir J. Razmą, stebina tai, kad pastarojoje kadencijoje S. Skvernelis panašioms iniciatyvoms priešinosi.

„Mes, liberalai, siūlėme tokį projektą ir S. Skvernelio Vyriausybė numojo ranka, o dabar patys tai siūlo. Tai aš elgiuosi priešingai nei S. Skvernelis: ką būdamas opozicijoje siūliau, tai esu linkęs padaryti ir dabar, nors siūlo dabartinė opozicija. Tai visada norėčiau tokio politikų nuoseklumo vienu ar kitu klausimu. S. Skvernelis čia akivaizdžiai dalyvauja tame žaidime, kai buvo vienoje pusėje – vienaip elgėsi, dabar kitoje – kitaip“, – akcentavo Seimo narys.

E. Gentvilas kiek labiau abejoja S. Skvernelio frakcijos iniciatyva sudaryti COVID-19 valdymo komisiją.

„Siūlymas sudaryti kontrolės komisiją irgi skamba gerai. Parlamentinė kontrolė irgi turi vykti, Seimas užsiima ne tik įstatymų leidyba, bet ir parlamentine kontrole. Bet man krinta į akis du dalykai. Kad rengėjai jau numato, kad Seimo pirmininkė vadovaus šiai grupei, reiktų gal Seimo pirmininkės nuomonę žinoti, ar apskritai tai reikalinga, ir tik tada kalbėti apie jos galimybę vadovauti“, – atkreipė dėmesį E. Gentvilas.

„Ir kitas dalykas, kad (Tomas – ELTA) Tomilinas argumentuoja, sakydamas, kad mes galėtume komisijoje teigti, pasiūlyti pakeisti ir t. t. Tai jau tada ne tik parlamentinė kontrolė, bet ir vykdomosios valdžios, t. y. Vyriausybės, funkcijos perimamos“, – pabrėžė jis.

Todėl Liberalų sąjūdžio seniūnas sako šioje iniciatyvoje pastebįs tam tikrą subsidiarumo principo pažeidimą, kai bandoma dubliuoti Vyriausybės funkcijas.