Jeigu Seimas pritartų, taip pat būtų numatyta galimybė tiesiogiai organizuojamuose šių Seimo struktūrų posėdžiuose atskiriems Seimo nariams ir kitiems posėdžio dalyviams dalyvauti nuotoliniu būdu, iš anksto apie tai informavus posėdžio organizatorius. Beje, uždari komitetų posėdžiai negalėtų vykti nuotoliniu būdu.
„Šiuo metu Seimo statute numatyta, kad nuotoliniai Seimo komitetų, komisijų, valdybos posėdžiai gali vykti tik esant ekstremaliai padėčiai ar karantinui, tačiau tokių posėdžių reikmė, kai dabar įsitikinta jų efektyvumu, gali iškilti ir kasdienėmis aplinkybėmis, ypač tuomet, kai sprendimus reikia priimti skubiai“, – sako projekto autorius. Taip pat galiojančiame Statute nenumatytas posėdžių organizavimas mišriu būdu.
Siekiant racionalesnio, prasmingesnio Seimo ir jo struktūrų darbo, J. Razma siūlo keisti ir kai kurias kitas Statuto nuostatas, kurių šiuo metu „iš esmės nesilaikoma, nes jos stokoja loginio pagrindimo“.
Statuto pataisomis J. Razma siūlo atsisakyti Seimo nutarimu tvirtinamų komitetų narių pavaduotojų, o vietoj to numatyti, kad komiteto narys savo pavaduotoją nurodytų asmeniškai, informavęs komiteto pirmininką. Manoma, kad tai leistų lanksčiau išspręsti komitetų narių pavadavimo klausimą.
Seimo narių pareiškimus J. Razma siūlo perkelti iš vakarinio Seimo plenarinio posėdžio pabaigos į rytinio posėdžio pabaigą. Pagal projektą, „kiekvienos dienos rytinio posėdžio paskutinės 10 minučių skiriamos Seimo nariams pareikšti nuomonę dėl svarbių valstybės problemų“.
Konservatorius J. Razma siūlo sudaryti palankesnes sąlygas atskirų Seimo narių projektų įrašymui į plenarinių posėdžių darbotvarkę, atsisakant galimybės trečdaliui Seimo narių blokuoti tokį įrašymą bei neapriboti jų svarstymo trukmės dviem valandomis.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma taip pat siūlo atsisakyti Vyriausybės veiklos ataskaitos pateikimo parlamentui pirmaisiais metais po įvykusių Seimo rinkimų.
