Laidos pradžioje EK narys tikino, kad pačių neteisėtų migrantų saugumo vardan geriausia būtų juos nukreipti į sienos perėjimo punktus.

„Šioje istorijoje labai daug klaustukų, kadangi informacija, kuri buvo teikiama viešai, buvo dviprasmiška, labai sudėtinga suprasti žinutes tiek iš Vidaus reikalų ministerijos, bendrai Europos Komisija yra nuo pat pradžių šios hibridinės atakos prieš Lietuvą pasakiusi, kad net tų pačių žmonių, kurie šiuo atveju yra išnaudojami kaip ginklas prieš Lietuvą, jų pačių saugumui geriausia juos nukreipti ir į perėjimo punktus – būtent dėl jų saugumo. Kadangi tie keliai, kurie yra pasirenkami, yra nesaugūs ir taip yra pažeidžiama sienos apsauga, todėl jų pačių saugumui geriausia būtų juos nukreipti į sienos perėjimo punktus“, – laidos pradžioje trumpai naujausią situaciją įvertino V. Sinkevičius.

Didžiausia problema – dviprasmiškos žinutės

Paklausus, kokios gali būti ateities prognozės, V. Sinkevičius tikino, kad kol kas atrodo, jog didesnė problema buvo kilusi dėl pačios informacijos neaiškumo.

„Sunku atsakyti, nes mes žinome apie situaciją Afganistane. Greičiausia, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi, kokia situacija Afganistane, mes nežinome jų parodymų, nuo kokios situacijos bėgo šie žmonės, kokios yra aplinkybės.

Teismai nepriiminėja sprendimų bendriniais bruožais – kiekvienas sprendimas turi turėti tam tikrus įrodymus. Jais remiantis yra priimami vienokie ar kitokie sprendimai, todėl aš čia tikrai nekurčiau precedento. Didesnė problema turbūt ta, kad buvo labai didelis neaiškumas ir labai keista informacija nuolat pateikiama“, – tikina EK narys.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Laidoje taip pat pasiteiravus, kokios kalbos kyla dėl šios situacijos EK bei ar Lietuvos vardas yra kaip nors linksniuojamas šiame kontekste, pašnekovas tikino, jog buvo naivu tikėtis, kad Lietuva iš pat pradžių sugebės priimti tokį didelį kiekį neteisėtų migrantų, todėl EK puikiai supranta Lietuvos situaciją.

„Aš manau, kad šioje vietoje būtų naivu tikėtis, kad Lietuva būtų pasirengusi priimti didelį kiekį migrantų – per keturis tūkstančius. Būtent dėl to ir buvo tokia greita Komisjos reakcija, pagalba Lietuvai. Kai tik Lietuva paskelbė apie poreikį, keturiolika šalių narių iš karto atsiliepė. Finansavimas buvo padidintas iki 37 milijonų eurų, todėl čia tikėtis, kad Lietuva bus pasirengusi, buvo naivu, ir niekas nesitikėjo. Žinoma, dabar esant tokiai situacijai, esant žmonėms Lietuvoje, reikia užtikrinti, kad jie būtų pamaitinti, kad jie turėtų minimalias sąlygas, kurios jiems turi būti užtikrintos“, – tikina EK narys.

„Aš manau, kad Lietuva ir toliau gali tikėtis paramos, nebūtinai kalbant apie migrantų krizę, bet ir susiduriant su kitais iššūkiais“, – pridūrė jis.

Lietuva pandemijos kontekste

EK pirmininkės pranešime taip pat buvo kalbėta ir apie pandemijos situaciją šalyse. Paklausus, kaip Lietuva atrodo šioje srityje, V. Sinkevičius tikino, kad Lietuva, deja, nėra tarp šalių, kurios tvarkosi labai gerai.

„Pirmiausia, Komisijos pirminis tikslas buvo, kad vakina būtų prieinama visiems europiečiams, aš didžiuojuosi tuo atiktu Komisijos darbu, kad vakciną visos šalys narės, nesvarbu didelė ar maža, gavo tuo pačiu metu. Žinoma, kalbant apie vakcinacijos strategiją, mes nuo pat pradžių sakėme, kad tai yra šalių narių kompetencija ir kiekviena šalis narė susidėliojo savo vakcinacijos planus. Vienoms šalims tai pasiteisino, ir gyventojai noriai skiepijasi, kitoms situacija, deja, stringa. Lietuva tikrai nėra tarp blogiausių, bet nėra ir prie geriausių. Kaip paskatinti vakcinaciją, pasitelkta galimybių paso idėja, ji nėra nauja, panaši tvarka taikoma Prancūzijoje, Vokietijoje, bet ar tai geriausias būdas – sudėtinga pasakyti, matant, kokius neramumus visa tai kelia“, – laidoje sako V. Sinkevičius.

Anot jo, žmonės jau tikrai pavargo, tačiau vakcina yra vienintelis kelias, kuris gali padėti ištrūkti iš šios pandemijos.

„Man atrodo, kad gyventojai labai stipriai pavargo nuo to jau pusantrų mėtų besitęsiančios pandemijos. Norisi pamatyti šviesą tunelio gale, tikėtasi, kad vakcina ir bus toji šviesa, bet mes matome su delta atmaina, kad ne viskas vyksta taip greitai“, – laidoje sako V. Sinkevičius.

Skvernelis į frakciją nekvietė

Laidos pabaigoje kalbėta ir apie šių dienų Lietuvos aktualijas. Paklausus, kokie V. Sinkevičiaus ateities planai, jis tikino, kad kol kas darbų sąrašas yra labai ilgas.

„Man labai sunku kalbėti apie savo ateities planus, nes ypač po prezidentės kalbos ir šiandien prezidentė pabrėžė, kad Komisija dirba dar tik dvidešimt mėnesių, o turim šešiasdešimt. Taigi dar tik trečdalis kadencijos praėjo. Lieku pilnai įsipareigojęs savo darbui Komisijoje. Dabar su lengvesne pandemine situacija atsivėrė galimybės važiuoti susitikti su europiečiais, tą aktyviai su komanda ir darome, darbų sąrašas tikrai ilgas.“

Saulius Skvernelis, Virginijus Sinkevičius

Paklausus, ar Skvernelis su juo kalbėjosi, politikas tikino, kad taip, tačiau į frakciją – nekvietė.

„Mes pasišnekame su buvusiu premjeru dažnai, bet sakykime taip, kad į frakciją prisijungti manęs nekvietė.“

„Po pasitraukimo su buvusiu premjeru man teko kalbėtis, su Karbauskiu nekalbėjome jau daugiau nei metus.“

Taip pat pašnekovas tikino, kad ateityje valstiečiams su Karbauskiu priešakyje gali būti sudėtinga.

„Aš matau jau pasikeitusią retoriką, gal kiek aštresnę, bet akivaizdu, kad jeigu nepasikeis požiūris ir vertinimas tų narių, kurie partijai atidavė ilgus metus, neatsiras pagarba, bus labai sudėtinga.“