Antradienį į šalį galiausiai buvo įleisti 5 skandalingai pagarsėję afganistaniečiai. EŽTT buvo įpareigojęs jų laikinai neišsiųsti iš Lietuvos, tačiau institucijos tvirtina, kad jie visą laiką buvo Baltarusijoje.
Būtent dėl EŽTT pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Lietuva ir kreipėsi į Teismą.
„Mūsų manymu, laikinųjų apsaugos priemonių buvo paprašyta piktnaudžiaujant procesu, EŽTT teikta galimai melaginga informacija, jų buvo paprašyta neatsižvelgiant į labai specifinį kontekstą, kurį mes turime, kalbant apie šią migrantų krizę, kuri palaikoma ir inspiruota trečiosios valstybės, Lukašenkos režimo.
Pats svarbiausias dalykas, kurį norėjome indikuoti Teismui, kad pats EŽTT būtų labai atsargus ir dėmesingas, nes jį bandoma įtraukti, naudojant kaip įrankį į hibridinės atakos kontekstą. Naudojantis Lietuvos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais, bandoma atverti kanalą patekimui į Lietuvos teritoriją apeinant mūsų nacionalinį teisinį reguliavimą. Šitai neturėtų būti daroma, nes Lietuvos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių apsaugos srityje neturėtų tapti mūsų valstybės demokratijos susinaikinimo aktu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo K. Bubnytė-Širmenė.
Ji pažymėjo, kad 5 afganistaniečiams šis Lietuvos kreipimasis jau nėra aktualus, nes trečiadienį priešpiet priimti jų prieglobsčio prašymai ir bent kol šie bus nagrinėjami, atvykėliai bus mūsų šalyje.
„Mūsų vienas iš argumentų buvo nuogąstavimas, kad tokio patekimo kelio neatsirastų. Labai nesudėtinga su šiuolaikinėmis technologijomis susirasti kažkokius dar Baltarusijos teritorijoje esančius asmenis, gauti įgaliojimus ir tada prašyti išankstinių laikinųjų apsaugos priemonių, kad jei jie ateis čia, prašom jų neišsiųsti, nors jų čia dar nėra“, - sakė K. Bubnytė-Širmenė.
Nustatė laikinas priemones
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) praėjusią savaitę pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.
EŽTT pranešė tokį sprendimą priėmęs Sadeed ir kitų asmenų byloje prieš Lietuvą, susijusioje su Afganistano piliečiais, kurie teigia į Lietuvą patekę per sieną su Baltarusija ir besislapstantys šalyje.
Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.
Pranešime nurodoma, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį.
Anot pranešimo, nuo tada jie bandė patekti į Lietuvą, siekdami politinio prieglobsčio. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perimusio Talibano režimo.
EŽTT taip pat nurodo, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slepiasi Lietuvos teritorijoje.
Migrantai atėjo iš Baltarusijos
Po šio EŽTT sprendimo Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad neturi jokių žinių apie minimus afganistaniečius. Kiek vėliau VSAT vadas Rustamas Liubajevas paskelbė, kad afganistaniečiai su Teismo sprendimu, tačiau be dokumentų atėjo iš Baltarusijos, tačiau nuspręsta jų neįleisti į šalį.
Jų advokatė Asta Astrauskienė tikino, kad išsiųsti afganistaniečiai jau buvo Lietuvos teritorijoje, todėl buvo pažeistas EŽTT sprendimas.
Antradienį Delfi žurnalistė Vilma Danauskienė taip pat rado šiuos afganistaniečius Lietuvoje, prie pat sienos su Baltarusija. Po to, kai ji apie tai pranešė tiesioginėje transliacijoje, VSAT 5 atvykėlius nuvežė į Puškų užkardą, o trečiadienį priimtas jų prieglobsčio prašymas.
