„Turime tris maždaug vienodai simpatikų turinčias partijas. Skirtumas tarp jų visiškai minimalus ir paklaidos ribose. Ingridos Šimonytės kaip premjerės lyderystė vis dar tvirta, tačiau nuosekliai mažėja palaikymas“, – konstatavo apklausą, „Delfi“ užsakymu, rugpjūčio 24-31 dienomis atlikusios visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas.
Kartu jis pastebėjo, kad „socialdarbiečiams“ į naudą buvo pavadinimo keitimas į Regionų partiją.
„Atrodo jiems šitas žingsnis sėkmingas, nes bent jau virš 2 proc. ribos iškilo“, – teigė I. Zokas.
Sociologas taip pat pastebėjo, kad Vyriausybės vertinimas linkęs radikalizuotis – daugėja arba vertinančių gerai, arba blogai, mažiau žmonių renkasi pozicijas „greičiau teigiamai“ arba „greičiau neigiamai“.
Trys partijos susilygino
Apklausos duomenimis, tos trys maždaug vienodą vertinimą turinčios partijos yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS).
TS-LKD reitingas rugpjūtį buvo 12,1 proc., birželį – 13,5 proc., LSDP – atitinkamai 11,9 proc. ir 9,9 proc. , o LVŽS – atitinkamai 11,1 proc. ir 14,8 procento.
Liberalų sąjūdžio reitingas rugpjūtį buvo 7 proc., o birželį – 7,1 proc., Laisvės partijos – atitinkamai 5,3 proc. ir 5,5 procento. Jeigu tai būtų balsavimo rezultatai, penkių procentų patekimo į Seimo barjerą būtų peržengusi ir Darbo partija, kurios populiarumas rugpjūtį siekė 5,3 proc., o birželį buvo 4,1 procento.
Už ribos liko Regionų partija, kuriai palaikymą išsakė 2,9 proc. respondentų. Už kokią nors kitą partiją balsuotų 8,2 proc. apklaustųjų. 15,2 proc. respondentų teigė, kad Seimo rinkimuose nebalsuotų, o 21 proc. nežinojo arba neatsakė.
Tyrimo paklaida – 3,1 procento.
Nėra vieno atsakymo dėl geriausio tyrimo metodo
Apklausa buvo atlikta kombinuotos apklausos metodu: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. „Spinter tyrimų“ vadovas aiškino, kad socialiniuose tyrimuose nėra vieno idealaus metodo.
„Teoriškai tai turi ir savo privalumų, ir trūkumų. Tam tikrus segmentus yra labai sunku pasiekti. Vien internetas rodo šiek tiek kitokią situaciją, – pasiekia labiau išsimokslinusią, aktyvesnę visuomenės grupę. Kiek teko skaityti iš naujausios literatūros, objektyviausia yra metodų kombinacija, kad kuo įvairesniais metodais būtų galima pasiekti kuo įvairesnes grupes. Praktiškai tą praktiką ir taikome“, – sakė I. Zokas.
Sociologas pastebėjo, kad, taikant vieną arba kitą metodą, rezultatai gali šiek tiek skirtis.
„Problema yra tai, kad žmogus kaip žmogiška būtybė dar negali pasakyti, kuris metodas yra geresnis. Patys tyrimo rezultatai dėl metodai gali būti šiek tiek įtakoti. Bet, kiek man teko matyti ir kituose, kad yra keli aiškūs lyderiai, ir skirtumai yra paklaidos ribose“, – teigė I. Zokas.
Didžioji dalis visuomenės bando keisti požiūrį į politines partijas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis pastebėjo, kad trys politinės partijos (TS-LKD, LVŽS ir LSDP) reitinguose susivienodino.
„Iš tikrųjų šiandieną matome, kad trys politinės partijos eina vienodu žingsniu. Tačiau jų reitingų raidos tendencijos yra skirtingos. (…) Jei tendencijos tęsis, tai socialdemokratai turėtų ištrūkti į priekį, tapti pirmaisiais reitinguose. O Tėvynės sąjunga ir „valstiečiai žalieji“ būtų antra ir trečia partija“, – teigė L. Bielinis.
Politologas iš reitingų dinamikos mato, kad didžioji dalis visuomenės bando keisti savo požiūrį į politines partijas. Tačiau jis nespekuliavo, ar socialdemokratams ir jų vadovei Vilijai Blinkevičiūtei užteks potencialo išlaikyti tokias pačias tendencijas iki pat ateinančių Seimo rinkimų.
„Sunku pasakyti. Jos pačios reitingas net pamažėjo. Ji pati nepakilo taip stipriai, kaip pakilo pati partija. Sakyčiau, kad socialdemokratai taip stipriai pakilo, lyginant su Tėvynės sąjunga ir „valstiečiais-žaliaisiais“ ne todėl, kad jie kažką efektingo padarė, pasakė, nusprendė, o todėl, kad jie nesikiša į peštynes tarp valdančiųjų ir „valstiečių žaliųjų“, – aiškino L. Bielinis.
Tarpusavio rietenos nepadeda pelnyti palankumo
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas doc. dr. Mažvydas Jastramskis iš reitingų dinamikos laike pastebėjo, kad socialdemokratai po rinkimų pasmuko, bet vėliau, nuo vasario-kovo mėnesio, V. Blinkevičiūtei atėjus į pirmininko postą, jų trajektorija pradėjo kilti.
„Dėl konservatorių yra atvirkščiai. Jie pakilo, buvo medaus mėnuo, bet jų trajektorija nuo sausio po truputėlį leidžiasi, o „valstiečiai žalieji“ svyruoja. Pas juos aiškios trajektorijos nėra. Jie grįžo į panašų tašką kaip ir prieš rinkimus“, – konstatavo M. Jastramskis.
Politinę sistemą Lietuvoje tyrinėjantis mokslininkas prognozuoja, kad, jeigu tendencijos išsilaikys, socialdemokratai per kitą pusmetį turėtų kilti į pirmą vietą politinių partijų reitinguose.
„Tačiau aš nežinau, ar tos tendencijos išsilaikys“, – pridūrė M. Jastramskis.
Kartu jis pastebėjo, kad nereikia ir būti politikos tyrėju, kad matytum, jog dvipolis viešosios erdvės principas, kai konservatoriai yra prieš „valstiečius žaliuosius“, neveikia taip, kad būtų naudinga kažkuriai iš tų partijų.
„Panašu, kad yra tas principas, kuris ir anksčiau ne kartą yra Lietuvos rinkimuose išaiškėjęs, – kur du pešasi, trečias laimi“, – teigė M. Jastramskis.
Situacija primena 2016 metus
Dabartinę situaciją pašnekovas lygino su buvusia prieš 2016 metų Seimo rinkimus.
„Tik tada socialdemokratai buvo valdžioje, o „valstiečiai žalieji“ su konservatoriais – opozicijoje. Sakyti, kad tai yra dvipolė arba tripolė konkurencija, yra šiek tiek per drąsu, kai matai, kad trys pagrindinės partijos turi po apie 12 procentų. Tai yra kuklūs rezultatai.
Tačiau pagrindiniai kandidatai į tai, kas galėtų turėti premjero postą, yra šitos trys partijos. Lietuvos partinės sistemos konkurencija anksčiau buvo apibrėžiama kaip kairieji, socialdemokratų vedami, ir dešinieji, vedami konservatorių. Tas pasikeitė 2016 m. rinkimuose. Man atrodo, dabar mes vėl apėjome ratą, ir grįžome į 2016 m. situaciją, kai yra trys konkurentai, ir aš nemanau, kad vienas iš jų labai stipriai artimiausiu metu patrauks“, – svarstė M. Jastramskis.
Tyrėjas atkreipė dėmesį, kad ir, žvelgiant į reitingų duomenis, ilgesnėje perspektyvoje nesimato didesnių šuolių, kaita vyksta po truputį.
„Tas po truputį gali ir sustoti, gali taip ir likti, kaip ir yra dabar“, – sakė M. Jastramskis.
„Valstiečių žaliųjų“ ir Skvernelio flango perspektyvos neaiškios
VDU profesorius L. Bielinis prognozavo, kad ateityje daugiausiai pokyčių matysime „valstiečių žaliųjų“ flange.
„Po to, kai atskilo S. Skvernelis ir jo šalininkai, manyčiau, požiūris į „valstiečius žaliuosius“ taip pat turi susiskaldyti į „valstiečių“ šalininkus ir S. Skvernelio grupės šalininkus. O, kadangi partijos dar nėra, tai šitie šalininkai turbūt susitelks ties grafa „nežino/neatsakė“, – prognozavo L. Bielinis.
VU TSPMI dėstytojas M. Jastramskis irgi spėjo, kad „valstiečiams žaliesiems“ ilgesnėje perspektyvoje tai bus smūgis.
„Jeigu žiūri į reitingo balus, – kiek yra gavę tie žmonės, kurie išėjo, reitingų balų, tai matai, kad ten yra pirmo dešimtuko 44 procentai. Nereikia politologo, kad suprastum, kad tai yra smūgis, kai išeina tiek žmonių, kurie gavo tiek pirmumo balsų, – beveik pusę“, – teigė M. Jastramskis.
Kartu tyrėjas atkreipė dėmesį, kad „valstiečių žaliųjų“ reitingai nerodo jokios aiškios tendencijos.
„Jeigu pas TS-LKD yra pakilimas ir po to – tolygus nuosmukis, tai pas „valstiečius žaliuosius“ yra svyravimai. Šitas paskutinis birželio-rugpjūčio palyginimas man nieko nesako, dėl to, kad ir prieš tai yra buvę tokių svyravimų. Per anksti kol kas pasakyti, kaip „valstiečiams žaliesiems“ atsilieps S. Skvernelio išėjimas“, – sakė M. Jastramskis.
Jam situacija šioje vietoje panaši kaip pas socialdemokratus, tendencijos išryškės ne iš karto įvykus pokyčiams.
„Kai atėjo V. Blinkevičiūtė jokio šuolio iš pradžių nebuvo. Ta informacija ne iš karto pasiekė visus rinkėjus. (…) Lygiai taip pat yra su S. Skverneliu, galiu ir klysti, bet man atrodo, kad, kaip ir socialdemokratų atveju, išryškės tendencija vėliau. Tai priklauso ir nuo to, ką tarkime darys Virginijus Sinkevičius“, – svarstė M. Jastramskis.
Su S. Skverneliu atsiskyrusi politikų grupė, pasak pašnekovo, pagal savo pažiūras galėtų rasti vietą pas socialdemokratus, liberalus arba konservatorius.
„Ideologiškai žiūrint nereikia naujos partijos, bet mes puikiai suvokiame, kad tai yra ir noras būti savarankiškiems, gauti postų“, – sakė M. Jastramskis.
Nuomonės dėl Vyriausybės darbo tapo labiau kategoriškomis
Valdančiųjų gretose, premjerės I. Šimonytės reitingų mažėjimas maždaug atitinka TS-LKD reitingų mažėjimą, pastebėjo VDU profesorius.
„Tai yra adekvatus santykis su politine partija – I. Šimonytės ir TS-LKD, kadangi tai yra ją remianti politinė jėga. Visuomenė į juos reaguoja adekvačiai, tapatina I. Šimonytę su partija, ir partiją – su I. Šimonyte, nors ji ir nėra partijos narė“, – sakė L. Bielinis.
Politologas prognozavo, kad, jeigu TS-LKD nepadarys kokių nors esminių žingsnių, kurie leis jiems įsitvirtinti vėl mūsų viešojoje nuomonėje, tai ir I. Šimonytei bus sunku.
„Nes problemų yra daug, dinamika didelė, ir visko gali būti“, – sakė L. Bielinis.
Tai, kad Vyriausybės vertinimas yra linkęs radikalizuotis, profesorius aiškino individualiomis žmonių problemomis.
„Žmonės yra pragmatiški. Jie žvelgia į savo gyvenimą. O jų gyvenimo problemos dabar susiveda į keletą punktų, tai yra karantino klausimai ir vakcinacija, darbo sąlygų ir saugumo aspektai ir aplink Lietuvą judantys įvairiausi procesai, susiję su imigrantais, Europos Sąjungos ir Stambulo konvencijos akcentais. Visa tai irgi dirgina visuomenę, ir čia, aš manyčiau, Vyriausybė dėl to gauna tam tikrus minusus“, – teigė L. Bielinis.
Rugpjūčio mėnesio apklausos duomenimis Vyriausybės darbą teigiamai vertino 8,1 proc. , greičiau teigiamai – 27,5 proc. respondentų. Neigiamai Vyriausybės veiklą vertino 30,9 proc., greičiau neigiamai – 25,5 proc. apklaustųjų. 8 proc. nežinojo, ką atsakyti, arba neatsakė.
Birželį Vyriausybės veiklą teigiamai vertino 4,8 proc., o greičiau teigiamai – 32,8 proc. respondentų. O neigiamai – 9 proc., greičiau neigiamai – 32,2 proc. apklaustųjų. Nežinojo, ką sakyti, arba neatsakė 9 proc. respondentų,
Mitingai gali būti nenaudingi nė vieniems
Viešojoje erdvėje vykstantys mitingai, „Šeimų maršo“ judėjimas, VDU profesoriaus nuomone, didžiąja dalimi atiminėja balsus iš valdančiųjų.
„Nes valdantieji yra tapatinami su problemomis, dėl kurių renkasi tie mitingai. Bet čia yra laiko klausimas, – šiandien yra taip, bet, jeigu tarkime su pandemija kažkaip pasiseks sureguliuoti klausimus, tada požiūris į valdančiuosius gali keistis. Bet mes visi puikiai suprantame, kad tai yra sudėtinga“, – sakė L. Bielinis.
Tuo metu VU TSPMI dėstytojas M. Jastramskis yra įsitikinęs, kad „valstiečiams žaliesiems“, bandymas save vienoje stovykloje pavaizduoti su maršais, kurie yra prieš valdžią, neišeis į naudą.
„Jeigu mes darome prielaidą, kad tie žmonės, kurie protestuoja, yra tie, kurie labiausiai nepasitiki valdžia, tada niekas iš to nepelno balsų. Dėl to, kad tie žmonės (kaip rodo ir Lietuvoje atlikti tyrimai – „Delfi“) tiesiog neina į rinkimus“, – teigė M. Jastramskis.
Žiūrint į reitingų dinamiją, VU TSPMI dėstytojui didžiausia intriga dabar yra, „kur yra socialdemokratų „lubos“, ir, kur yra konservatorių „grindys“.
Premjerų reitinge vis dar ryškų atotrūkį išlaiko Šimonytė
Apklausos dalyje, kur tiriama, kas, visuomenės nuomone, būtų geriausiu premjeru, vis dar pirmauja I. Šimonytė. Jos reitingas rugpjūtį buvo 20,9 proc., birželį – 22,6 proc.
Antroje vietoje yra buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Rugpjūtį jo populiarumas siekė 8,4 proc., birželį – 10,8 procento. Trečia – socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė, kurios reitingai buvo atitinkamai – 7 proc. ir 8,4 proc.
Į pirmąjį penketuką taip pat patenka ir Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurią rugpjūtį premjere norėjo matyti 4,9 proc., o birželį – 4,5 proc. respondentų. Ir eurokomisaras Virginus Sinkevičius, kurio reitingai buvo atitinkamai – 3,8 proc. ir 3,2 procento.
Su visu dešimtuku galima susipažinti žemiau pateikiamoje lentelėje.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2021 metų rugpjūčio 24 -31 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1014 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
