„Pažįstamo kodą parodžiau ir praleido mane. Niekas netikrina, tas galimybių pasas dėl akių turbūt padarytas, ir viskas“, – LNK sakė vilnietis.
Vyras savo asmeninio galimybių paso neturi, naudoja draugo dokumentą. Kaip pats sako, per patikrą įėjo jau kelis kartus ir sėkmingai apsipirkinėja.
„Įeiti galiu bet kur“, – teigė jis.
Tokią pačią istoriją LNK papasakojo ir kitas vilnietis. Naudojosi kolegos galimybių pasu, viskas vyko sklandžiai.
„Tai kam dabar ši tvarka padaryta“, – kalbėjo vyras.
Situacija skandalinga. Kaip vyras elgtųsi, jei būtų paprašytas parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą?
„Sakyčiau, kad pamiršau namuose. Neprivalau aš jiems rodyti, jie – ne policijos pareigūnai“, – teigė LNK pašnekovas.
Kol vieni baksnoja į sistemos spragas, teisininkai aiškina – kartu su galimybių pasu gali paprašyti pateikti ir asmens dokumentą. Toks veiksmas teisėtas.
„Labiausiai provokuojantis klausimas – jeigu turiu tą galimybių pasą, ar einant į parduotuvę visada šalia reikia turėti asmens tapatybės dokumentą. Klausimas sunkiai atsakomas, bet jis yra toks – panaši situacija, lyg eitum pirkti vyno butelio į prekybos centrą“ – LNK sakė advokatas Mindaugas Civilka.
Pirkdami alkoholį dokumentą turite parodyti kasininkei. Prašymas pateikti asmens dokumentą kartu su galimybių pasu turėtų būti siejamas su pagrįstomis ir protingomis abejonėmis.
„Tam, kad būtų galima įsitikinti, ar tai tikrai tas žmogus“, – LNK sakė prekybos centro „Europa“ generalinė direktorė Eglė Juškienė.
Pasak advokato, tenka pripažinti, kad verslas paliktas tokius dalykus vertinti savo nuožiūra.
„Labai smulkmeniškai tvarka nėra surašyta, sakykime, žingsnis po žingsnio“, – LNK sakė ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Martynas Čerkauskas.
Bet kol kas, anot ministerijos atstovo, griežtinimo nenumatyta.
„Gyvenimas parodys. Jeigu sukčiavimas ar gudravimas būtų masinis, tai galbūt taip. Bet mes tikime, kad žmonės sąmoningi“, – sakė ministerijos atstovas M. Čerkauskas.
Sąmoningumu pasikliauti galima, bet dalis visuomenės yra nusiteikusi kategoriškai.
„Neturi teisės tikrinti. Kaip jis gali tikrinti mano duomenis, jeigu neturi tokios teisės. Tada reikia policijos pareigūną pastatyti kiekviename prekybos centre, tegul tikrina“, – svarstė vilnietis.
„Logiška yra rodyti [asmens tapatybės dokumentą – aut. past.]. nes tą dokumentą gana lengva padirbti. Tai aš nekelsiu skandalo“, – kalbėjo kitas.
„Suprantant visuomenės susijaudinimą, manau, kad ne pro šalį būtų ir Valstybinės duomenų inspekcijos gairės“, – aiškino advokatas M. Civilka.
„Kalbant apie duomenų apsaugos problemas, nemanau, kad čia jos pagrindinės“, – LNK sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Merkūnienė.
Anot pašnekovės, teisės aktai numato, kad dokumentai gali būti peržiūrimi. Ginčas kiltų tada, jeigu būtų aiškiai pasakyta, kad neturėtų būti saugoma, kitaip tvarkoma, daromos dokumentų kopijos.
„Tais atvejais, kai yra piktnaudžiaujama paties duomenų valdytojo ir prašoma pasilikti kopijas, jau įžvelgčiau galimą asmens duomenų saugumo tvarkymo pažeidimą“, – sakė ji.
Vis dėlto tokių atvejų kol kas nenustatyta. O galimybių pasų išdavimas vyksta ir toliau, tačiau tempai sulėtėjo.
„Šiandien skaičiai bent kartą pasiėmusių galimybių pasą yra arti 1,4 milijono“, – LNK sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Galimybių pasu naudotis galėtų, bet dar jo neaktyvavo apie 400 tūkst. gyventojų.
