Vienu iš tokių atvejų metu jie ne tik susitiko su juos atstovaujančia advokate, bet ir bendravo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais.

Tai liudija Delfi turimas vaizdo įrašas, nuotraukos iš minėto susitikimo ir mobiliųjų telefonų lokacijos registracija.

Naujausiomis žiniomis, afganistaniečiams neleidžiama susitikti su jų advokate.

„Vienas iš pareigūnų neleido susisiekti su advokate minėtiems asmenims, kurie neturi savo asmens dokumentų.

<...> Skambino Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovai, kurie taip pat atvyko į įvykio vietą“, – tiesioginėje transliacijoje kalbėjo žurnalistė V. Danauskienė.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovei Godai Jurevičiūtei su afganistaniečiais susisiekti taip pat nepavyko. Moteris norėjo afganistaniečiams perduoti maisto ir kitų reikalingų daiktų.

Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė BNS sakė, kad pasieniečių sprendimas vežti juos į užkardą yra „geriausia, kas galėjo nutikti“ šioje situacijoje.

„Man svarbiausia buvo, kad jie gautų pirmąją pagalbą, (...) būtų kur nors saugiai, ar palapinėje, ar užkardoje. Svarbiausia, kad jie nenumirtų“, – teigė teisininkė.

„Jeigu juos iš tikrųjų veža į užkardą, labai gerai, tegu susirenka įrodymus, kad jie rugsėjo 5 dieną buvo Lietuvoje“, – pridūrė ji.

A. Astrauskienė tvirtino po migrantų sulaikymo antradienio vakarą bandžiusi su jais susisiekti, tačiau afganistaniečiams pakėlus telefono ragelį pasieniečiai juos informavo, kad su advokate jie kalbėti negali.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.

Informuojama, kad vakare čia pasirodė pareigūnai, pradedamos prieglobsčio procedūros.

„Jie sulaikyti 240 metrų nuo sienos su Baltarusija, ten yra valstybės sienos apsaugos zona“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis.

Pasak jo, migrantai dabar bus gabenami į pasienio Puškų užkardą, kur jiems bus suteikta reikalinga medicininė, kita pagalba.

G. Mišučio teigimu, pareigūnai vėliau spręs, ar migrantai bus siunčiami atgal į Baltarusiją, ar palikti Lietuvoje.

Nufilmavo pokalbį ties atraminiu punktu

„Mes grąžinsim juos į Baltarusijos Respubliką, ir Baltarusijos Respublika, kadangi aš kaip supratau, jie į tenai atvyko teisėtai, į Baltarusijos Respubliką, ir tegul ta valstybe jie vyksta į pasienio kontrolės punktą Lietuvos Respublikos”.

Šie vaizdo įraše užfiksuoti Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno žodžiai leidžia daryti beveik neatremiamą prielaidą, kad penki Afganistano piliečiai, dėl kurių kilo Lietuvos ginčas su Europos Žmogaus Teisių Teismu, fiziškai jau buvo Lietuvos teritorijoje.

Jei tai pasitvirtintų, Lietuvai būtų sunku apginti savo poziciją EŽTT, kodėl užsieniečiai buvo grąžinti iš Lietuvos, jau turėdami jiems palankų teismo sprendimą.

VSAT ir Vyriausybė iki šiol skelbė priešingai, ir tikino renkantys įrodymus tam, jog atsiliepime EŽTT įrodytų, kad minėti piliečiai nebuvo patekę į Lietuvos teritoriją, ir kad Lietuva turi teisę jų neįleisti, nepaisant EŽTT sprendimo.

Delfi skelbia minėtą vaizdo įrašą.

Bendravo Lietuvos teritorijoje

Afganistaniečių, jų advokatės ir VSAT pareigūnų bendravimo Lietuvos teritorijoje faktas įvyko praėjusį ketvirtadienį, rugsėjo 9 dieną.

Apie pusdienį užtrukęs bendravimas vyko Ignalinos pasienio rinktinės Pūškų pasienio užkardos teritorijoje, prie pasienio atraminio punkto Nr. 8 pastato.

Ši vieta yra Lietuvos Respublikos teritorija. Nuo jos iki geografinės valstybės sienos su Baltarusija yra daugiau nei vieno kilometro atstumas, o šioje teritorijoje yra lietuvių gyvenamosios sodybos.

Netoli šių sodybų esančiame miške afganistaniečiai praleido kelias dienas - nuo rugsėjo 5-osios iki rugsėjo 9-osios.

Rugsėjo 7-ą dieną juos atstovaujanti advokatė kreipėsi į EŽTT, šis rugsėjo 8-ą dieną priėmė afganistaniečiams palankų sprendimą, ir rugsėjo 9-ą dieną pabėgėliai pasienyje susitiko su advokate Asta Astrauskiene.

„Jie man atsiuntė lokacijos vietą iš mobiliojo telefono žemėlapių paieškos sistemos, kur jie yra. Aš nuvykau su padėjėja į Ignalinos rajoną, Rimšės seniūniją, netoli Navikų kaimo. Važiuodama keliuku, sankryžoje dviejų lauko keliukų, savo kairėje pusėje mačiau pastatą, ant kurio esantis užrašas liudijo apie pasienio atraminį punktą Nr. 8. Jame, toks vaizdas, nieko nebuvo, aš pravažiavau, niekas manęs nestabdė, nors važiavau tolyn, sienos link. Maždaug už 400-500 metrų nuo sankryžos, t.y. tos vietos, kur stovi atraminis punktas, susitikau su savo klientais, įteikiau jiems Teismo sprendimus ir pasakiau, kad kviečiu pareigūnus, nes jie turi būti supažindinti su situacija. Grįžome prie atraminio punkto, aš skambinau į Pūškų užkardą telefonu, kai iš pastato, atraminio punkto, išėjo du pareigūnai pasieniečių uniforma. Jie ten, neabejoju, buvo ir man važiuojant pro juos į priekį, nes laiko tarpas buvo per trumpas, kad iš kažkur atvykti. Jokio tarnybinio automobilio nebuvo. Jei aš būčiau mačiusi, kad punkte yra pasieniečiai, aš tikrai būčiau sustojusi paaiškinti, kur važiuoju. Tiesą sakant, tai jie privalėjo mane sustabdyti, patikrinti mano dokumentus, paklausti, kur vykstu. Ten toliau yra sodybos, lietuvių sodybos”, - Delfi sakė advokatė.

Vaizdo įraše nematyti jokių ženklų, kurie leistų teigti, jog teritorija, kurioje stovi grupė asmenų, yra ne Lietuva, kaip ir to, kad tai yra specialiais sienos stulpeliais pažymėtas ruožas tarp valstybių sienų, vadinamoji pėdsakų juosta.

Vaizdo įraše nematyti ir Baltarusijos pareigūnų ar sienos ženklų su baltarusiška valstybine simbolika.