„Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantys, irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – feisbuke parašė I. Šimonytė.

Sureagavo ir NSGK pirmininkas

Į prezidentūros žinutę sureagavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Laurynas Kasčiūnas.

„Šiandien prezidento patarėja Asta Skaisgirytė pareiškė, kad pasienyje su Baltarusija „situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“.

„Kelios iš tų ryžtingų priemonių, kaip matome, veikia. Pirmiausia, apgręžimo politika ir fizinio barjero statymas“, – šiandien pareiškė prezidento patarėja.

Visų pirma džiaugiuosi, kad prezidentūra dabar nuosekliai remia mūsų priemones hibridiniam Baltarusijos režimo spaudimui atremti. Tai itin svarbu siekiant jų veiksmingumo. Deja, kalbėdama apie pačią įvykių chronologiją prezidento patarėja, švelniai tariant, nėra tiksli“, – feisbuke rašė L. Kasčiūnas.

Seimo NSGK pirmininkas teigė, kad jam teko dalyvauti svarstant ir tariantis Vyriausybėje pas premjerę, kaip suvaldyti krizę. Taip pat Seime rengiant bei priimant tiek hibridinę agresiją įvardijančią rezoliuciją, tiek Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus.

„Puikiai pamenu ir tą lemiamą pasitarimą Vyriausybės rūmuose, kurio metu buvo apsispręsta dėl ryžtingų veiksmų ir duotas nurodymas Vidaus reikalų ministerijai jį įgyvendinti. Deja, tuo metu Prezidento institucija ragino neskubėti priimti sprendimus, susijusius su apgręžimu, ir vėliau rimtai leido suprasti, kad svarsto vetuoti tam būtinas Užsieniečių teisinės registracijos įstatymo pataisas. Gerai, kad Prezidentas vis dėlto įsiklausė į Seimo ir Vyriausybės argumentus ir įstatymo nevetavo. Tai buvo itin svarbus valstybės vadovo žingsnis, nes nepraradome laiko, parodėme vieningumą tiek tarptautinei bendruomenei, tiek Minskui.

Lietuva ryžtingai atlaikė Baltarusijos režimo hibridinę agresiją bendromis visų valdžios šakų ir institucijų sutelktomis pastangomis, todėl būtų gerai tą sutelktumą išlaikyti ir toliau beprasmiškai nesivaržant institucijoms tarpusavyje. Mūsų tikrieji „varžovai“ – už sienos“, – rašė L. Kasčiūnas.

Kalbėjo apie prezidentūros indėlį

Antradienio rytą ELTA rašė, jog Prezidentūra įvertino I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės veiksmus nelegalių migrantų krizės metu. Prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės teigimu, krizės pradžioje prastai besitvarkę valdantieji tik po sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT) ir aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi rezultatą duodančių ryžtingų veiksmų.

„Pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, o maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja.

Pasak jos, labiausiai pasiteisino valstybės taikoma migrantų apgręžimo politika ir fizinio barjero Lietuvos pasienyje su Baltarusija statymas.

„Kelios iš tų ryžtingų priemonių, kaip matome, veikia. Pirmiausia, apgręžimo politika ir fizinio barjero statymas“, – teigė patarėja.

A. Skaisgirytės teigimu, fizinį barjerą pasienyje reikėjo pradėti statyti anksčiau.

„Tai, kad barjerą reikėjo statyti jau gerokai anksčiau, buvo daug kartų pasakyta, ir labai gerai, kad jis jau pradėtas, gal tik darbai galėtų vykti greičiau, nei vyksta. Tačiau jie vyksta, ir tai yra labai svarbu“, – sakė patarėja.

Bet kuriuo atveju, pažymėjo ji, minėtos priemonės duoda rezultatą, nes socialiniuose tinkluose, tikino A. Skaisgirytė, Lietuva nebėra minima kaip perspektyvus nelegalios migracijos kelias.

„Mūsų žiniomis, migrantų socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad šis kelias turbūt užsidaro ir yra neperspektyvus. Visa tai mums į naudą, nes, šiaip ar taip, turime jau 4 tūkstančius žmonių, su kuriais reikia kažką daryti. Taigi problema nėra išspręsta, jų prieglobsčio prašymai turi būti labai greitai nagrinėjami, turi būti kalbamasi su kilmės šalimis, kaip juos grąžinti atgal“, – apibendrino A. Skaisgirytė.