„Labai trūksta paaiškinimo, kodėl būtent naudojami tam tikri ribojimai ir ko jais siekiama. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojai dirba lauke, kur yra ir atstumai, ir vėjas, skersvėjis, lankytojai be kaukių, o kodėl būtent darbuotojai turi būti su kaukėmis? Labai sunku suprasti tuos reikalavimus“, – komentavo restorano „Artistai“ vadovas Audrius Žydelis.
„Dabar išeina situacija, kad žmogus, atėjęs su Galimybių pasu pas mus, jis neprivalo dėvėti kaukės, tačiau darbuotojai, kurie irgi turi Galimybių pasus, jie privalo dėvėti. Tiksliau, ar privalo, ar ne, vis dar toks ginčas yra“, – teigė „Cat cafe“ savininkas Romas Žvirblis.
Tai, kad tik su Galimybių pasu veikiančių įstaigų pasiskiepiję darbuotojai vis dar turi dėvėti kaukes, kelia daug nemalonumų. Esą dėl šios priežasties aptarnaujantis personalas linkęs keisti darbą.
„Jaučiasi diskriminuojami, kadangi jie turi Galimybių pasus, paskiepyti, viskas tvarkoje, bet jiems reikia dėvėti kaukes. Tačiau tas pats atėjęs žmogus, turintis Galimybių pasą, neprivalo. Na, ir išeina psichologinė atmosfera labai neigiama kolektyve“, – tikino R. Žvirblis.
Kavinių vadovai pabrėžę patys ieškoję atsakymų, tačiau, jų teigimu, iki galo dėl taisyklių nesutarė nei visuomenės sveikatos centras, nei sveikatos apsaugos ministerija. Nesutaria, bet kaip patys sako, užtat baudžia skaudžiai.
„Leidau ir jau susimokėjau baudą 1500 Eur už tai. Atėjo, patikrino, pamatė darbuotojus be kaukių ir skyrė baudą“, – sakė A. Žydelis.
Kaukių nebenorėtų dėvėti ir visiškai pasiskiepijusių aukštesnių klasių moksleiviai.
„1-4 klasių pradinio ugdymo moksleiviai neprivalo dėvėti kaukių, o 5-8 klasės – privalo. Tai turi daryti ir pamokų metu, tačiau jeigu būtų toks susitarimas tarp visų mokinių tėvelių, nes jie tokius pageidavimus reiškia, tai gali būti gal kažkoks kitoks susitarimas, bet tada tik lokaliai“, – kalbėjo Simono Daukanto progimnazijos direktorė Rita Lūžienė.
Anot mokyklos direktorės, tam tikros lengvatos tikrai galėtų egzistuoti.
„Retai vaikai dėvi taisyklingai tą kaukę arba laiku pasikeičia. Sunku pasakyti, kiek tos naudos“, – sakė ji.
Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo rugsėjo 13 d. ugdyme pokyčių neplanuoja, turi gerų žinių įmonių, dirbančių tik su Galimybių pasu darbuotojams. Veido kaukių jiems dėvėti nebereikės, jos išlieka tik rekomendacija. Tai galioja dirbantiems tiek viešojo maitinimo įstaigose, tiek prekybos centruose.
„Nuo rugsėjo 13 d. tose vietose, kur paslaugos bus teikiamos tik asmenims su Galimybių pasu, tiek paslaugų teikėjams, tiek paslaugų gavėjams veido kaukės yra rekomenduojamo pobūdžio“, – komentavo SAM vyresnioji specialistė Galina Zagrebevienė.
Vis dėlto kovos su pandemija simbolio ministerijos atstovai siūlo nepamesti.
„Šiuo metu plinta ta vadinamoji Delta viruso atmaina, kuri yra žymiai piktybiškesnė, užsikrėtimas ta atmaina yra žymiai lengvesnis negu ta pagrindine viruso atmaina“, – įspėjo G. Zagrebevienė.
Jeigu įmonė priima visus klientus – ir turinčius, ir neturinčius Galimybių pasus, kaukės lieka privalomos. Jas dėvėti taip pat reikia valstybinėse įstaigose, institucijose, viešajame transporte, taksi.
Nuo pirmadienio įsigaliojo pokyčiai dėl Galimybių paso
„Delfi“ primena, kad nuo pirmadienio asmenims be galimybių paso (GP) ar jam prilygstančio dokumento užsiveria visos kontaktinės paslaugos, veiklos ar renginiai, kurie nepatenka į išimčių sąrašą – nebebus galima lankytis kavinių, barų, restoranų viduje, grožio salonuose, renginiuose ar pramogų vietose, kine, sporto klubuose ir kitur, kur teikiamos rizikingos kontaktinės paslaugos.
Nuo rugsėjo 13-osios asmenys be galimybių paso ar jam prilygstančio dokumento gali naudotis tik tomis paslaugomis, kurios įtrauktos patvirtintą išimčių sąrašą. Sąrašas apima būtinąsias paslaugas ir veiklas, taip pat tas veiklas, kur rizika užsikrėsti COVID-19 nedidelė.
Galimybių pasas – 2 mėnesius galiojantis dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra arba paskiepytas nuo COVID-19, arba šia liga persirgęs, arba turi imunitetą šiai ligai, arba yra vaikas iki 16 metų. 2 dienoms galimybių pasą galima gauti atlikus COVID-19 testą ir turint neigiamą rezultatą, šių testų nekompensuoja valstybė. Už Vyriausybės nutarimo ir kitų reikalavimo nevykdymą gresia griežtos baudos – už reikalavimų nesilaikymą administracinė atsakomybė taikoma paslaugos teikėjui, o baudos dydis siekia nuo 1500 iki 6000 eurų.
Tačiau rizikuoja ir klientai – gyventojų pažeidimai, kurie sukelia pavojų išplisti pavojingoms arba ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms, padaryti esant ekstremaliai situacijai, gresia 500-1500 eurų bauda, anksčiau paaiškino teisininkai. Jei didelis pavojus nesukeliamas, gali būti skirtas įspėjimas ar mažesnė 60-140 eurų bauda. Gerokai griežtesnė atsakomybė grėstų sumaniusiems galimybių pasą klastoti – tai jau baudžiamasis nusikaltimas.
„Reikia nepamiršti, kad žmonės ne tik turi laisvę nesiskiepyti, bet kiti turi laisvę neužsikrėsti, turi teisę gauti medicinos paslaugas, kurias tuoj reikės pradėti riboti, nes reanimacijose užimtų lovų skaičius jau tuoj pasieks 100 ir jį viršys. Manau, kad tai yra dienų klausimas. Užduokime sau klausimą, ar čia tik dalis visuomenės turi teises, ar vis dėlto mes visi turime tam tikras teises ir laisves ir jas reikėtų kaip nors tarpusavyje suderinti. Vyriausybė stengiasi tą padaryti geriausiu, jos nuomone, įmanomu būdu“, – penktadienį kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybė iki šiol neskelbė naujo karantino – nauji ribojimai įsigalioja pagal ekstremalią situaciją apibrėžiantį nutarimą.
Vyriausybė iki šiol neskelbė naujo karantino – nauji ribojimai įsigalioja pagal ekstremalią situaciją apibrėžiantį nutarimą.
Parduotuvės – būtinosios, iki 1500 kv. metrų
Be galimybių paso galima lankytis tik būtinųjų prekių parduotuvėse, turgavietėse, kurios nėra didelės – prekybos plotas iki 1500 kv. metrų. Parduotuvės turi turėti atskirą įėjimą iš lauko, visi asmenis gali lankytis maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų prekyvietėse.
Tokiose parduotuvėse būtina laikytis saugumo reikalavimų – kaukių dėvėjimo, laikytis atstumų, prekybininkai yra įpareigoti pateikti informaciją ir reikiamas priemones dezinfekcijai. Kitos parduotuvės, pvz., drabužių, avalynės, technikos, gali priimti tik lankytojus su galimybių pasu. Jau skelbta, kad be galimybių paso nebus galima lankytis ir prekybos centruose bei juose esančiose net ir būtinųjų prekių parduotuvėse ar paslaugų vietose, pvz., vaistinėse, paštuose, bankuose.
Tačiau be galimybių paso bus galima įsigyti prekes internetu ir jas atsiimti. Prekybos vietose, kurios aptarnaus tik klientus su galimybių pasu, kaukės nebebus privalomos. Prekybininkai prašo supratimo dėl patikrų – vykdomi privalomi nurodymai, dėl to gali nusidriekti ir eilės.
„Didžiosiose maisto prekių parduotuvėse būna dideli srautai lankytojų, ypač piko valandomis, ir ten patikra bus itin itin sudėtinga. Prognozuojamos ir eilės, ir konfliktinės situacijos, visokių dalykų bus. Kitose šalyse niekas to netaiko, išskyrus Kiprą. Tai, matyt, irgi susiję su tuo, kad nėra paprasta įgyvendinti, kitos valstybės tokiu keliu nenuėjo. Niekur ES, išskyrus Kiprą, jokiose parduotuvėse nėra tikrinamas galimybių pasas“, – anksčiau kalbėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Kavinėse, kine, sporto klubuose, grožio salonuose – reikės galimybių paso
Pirmadienį be galimybių paso užsiveria ir dauguma kontaktinių paslaugų – sporto klubai, grožio salonai, kavinės ar restoranai, barai ir kitos pasilinksminimo įstaigos, pvz., lošimų namai, kazino.
„Informuojame, kad vykdydami Vyriausybės nutarimus, nuo rugsėjo 13 d. iš klientų privalėsime reikalauti galimybių paso. Tikimės, kad ribojimai tik laikini ir visi vėl greitai galėsime sportuoti nevaržomai“, – savo klientams išplatino „Impuls“ sporto klubai.
Daug įstaigų, tarp jų restoranai, kavinės, barai, kino teatrai, pasilinksminimo įstaigos, viešbučiai, grožio salonai, galimybių paso ėmė reikalauti netgi anksčiau, nei tampa privaloma.
Rugsėjo 10 d. buvo 882 įmonės, kurios aptarnavo tik klientus, galinčius pateikti galimybių pasą ar jam prilygstantį dokumentą. Nuo pirmadienio grožio salonai, kirpyklos, maitinimo įstaigos, viešbučiai privalės iš klientų reikalauti galimybių paso ar atitinkamo dokumento – negalint jo pateikti, suteikti paslaugas bus draudžiama.
Tačiau penktadienį viešojo maitinimo įstaigoms operacijų vadovas Arūnas Dulkys įtraukė vieną išimtį – paliko galimybę be galimybių paso prisėsti lauko terasose ar prie lauko staliukų, bus leidžiama aptarnauti 5 asmenis.
Darbo laikas nebus ribojamas.
Be galimybių paso galima užsisakyti maistą išsinešimui, tačiau šio paso neturintys žmonės turės maistą atsiimti tam paskirtoje vietoje, atskirtoje nuo patalpų, kuriose aptarnaujami klientai, turintys galimybių pasą. Šį sprendimą kritikavo maitinimo įstaigų atstovai.
Nebegalimi remonto darbai – numatyta išimtis apima tik iki 15 minučių trunkančius smulkaus remonto darbus. Renginiai uždarose erdvėse, įskaitant kiną, teatrą, koncertus, sporto renginius ir pan., be galimybių paso taip pat užsiveria – be galimybių paso galima dalyvauti atvirose erdvėse esančiuose renginiuose, kol dalyvių skaičius nepasiekia 500.
Leidžiamų veiklų sąraše – transportas, būtinos ir nerizikingos veiklos
Be galimybių paso toliau bus leidžiama lankyti muziejus ir parodas, dalyvauti laidotuvėse, lankyti bibliotekas, naudotis veterinarijos paslaugomis. Tarp išimčių yra ir visuomeninio transporto paslaugos. Be galimybių paso galima gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, lankytis atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose, šventėse, susibūrimuose, kai juose dalyvauja ne daugiau 500 asmenų.
Naudojantis paslaugomis be galimybių paso, būtina laikytis saugumo reikalavimų, dėvėti kaukes, laikytis atstumų ir pan. Turintiesiems galimybių pasą tokios priemonės yra rekomenduojamos, bet neprivalomos.
Įsigalioja privalomas gamybos įmonių darbuotojų testavimas
Jau skelbta, kad papildomai Vyriausybė ketina kontroliuoti darbuotojus. Yra patvirtintas sąrašas veiklos sričių, kur dirbti galima tik periodiškai besitikrinant, ar darbuotojas neserga COVID-19 (jei jis neturi imuniteto šiai ligai).
Šie tyrimai yra kompensuojami valstybės. Nuo rugsėjo 13 dienos privalomai testuotis turės ir gamybos įmonių darbuotojai. Tai apimtų apie 80 tūkst. darbuotojų, tiesa, didelė dalis jų gali būti pasiskiepiję ar persirgę. Privalomas testavimas atliekamas kas 7-10 dienų.
