Ši liūdna istorija kulminaciją pasiekė 2019 m. ankstyvą pavasarį. Tuo metu su vyru besiskirianti moteris bijojo jo ūmaus būdo ir norėdama numalšinti nervus sunkiai galėjo atsispirti alkoholiui. Paaiškėjo, kad ta baimė buvo ne iš piršto laužta.
Kaip rašoma bylos medžiagoje, vieną pavasario savaitgalį nukentėjusioji nusprendė praleisti kitame miestelyje pas savo seserį. Tuo metu su vyru dar oficialiai buvo užregistruoti vienu adresu, tačiau iš tikrųjų jis gyveno pas mamą kitame miestelyje. Vyro apsilankymai moterį gąsdindavo, todėl to savaitgalio sekmadienį ji nusprendė grįžti vėliau, kad jo nesutiktų, mat dėl kito teistumo niekur nedirbantis sutuoktinis turėdavo jau po 23 val. būti mamos namuose.
Pas seserį moteris nuvyko taksi ir vėliau davė parodymus, kad su ja išgėrė du butelius šampano. Teigė, kad namo grįžo sekmadienio vakarą, taksi vairuotojo paprašė sustoti šiek tiek toliau nuo namų, mat bijojo, kad į juos gali būti užsukęs vyras. Šiuos žodžius taksi vairuotojas ikiteisminio tyrimo metu vėliau patvirtino.
Vis dėlto tuometinio sutuoktinio namuose tą vakarą nebuvo, ji išgėrė dar kelis alkoholinius kokteilius ir užmigo. Tačiau kitą dieną užvirė tikras košmaras.
Stipriai sumušė, o anyta liepė meluoti
Nukentėjusios teigimu, kitos dienos rytą parėjęs vyras buvo labai piktas, rėkė, priekaištavo, kodėl ji buvo išvykusi pas seserį, įtarinėjo, kad buvo su kitais vyrais. Tuo metu, prisiminė moteris, įvyko tik žodinis konfliktas ir jokie smūgiai nebuvo suduoti, vyras kažkur išvyko.
Tačiau viskas pasikeitė, kai buvęs sutuoktinis parvažiavo namo jau su savo motina ir jų bendru sūnumi. Žodis po žodžio ir vėl įsiplieskė konfliktas, vėl pasipylė priekaištai moters adresu. Vyras buvo taip įpykęs, kad priėjęs prie nukentėjusiosios pirmiausia sudavė smūgių rankomis į veidą.
„Norėdama išvengti smūgių į veidą, instinktyviai dengėsi ranka, bet vyras pataikė į lūpą ir į skruostą. Paskui koja spyrė į pilvą. Po šio smūgio suklupo, jai pradėjo skaudėti, tačiau jis dar kartą sudavė stiprų smūgį ranka. O po pastarojo smūgio ją pervėrė labai stiprus skausmas, bandė atsikelti, tačiau to padaryti nepavyko.
Nepamena, ar paskui dar buvo suduota smūgių. Prisimena, kad vyras ją tampė, mosikavo rankomis. Moteris matė, kai buvo suduoti smūgiai. Nežino, kur tuo metu buvo jos sūnus, gal lauke. Per vykusį konfliktą buvęs sutuoktinis priekaištavo jai, kad visus pinigus išleido, bet jai nebuvo leista net paaiškinti dėl išleistų pinigų“, – rašoma moters duotuose parodymuose.
Ji taip pat buvo apipilta pomidorų padažu, o anyta smurto proveržį stebėjo šalia prisėdusi. Kadangi poros butas sudarytas iš vieno kambario ir virtuvės, moteris duodama parodymus prisiminė, kad konfliktas prasidėjo kambaryje, o, jai nuėjus į virtuvę, ten vyras ir pradėjo mušti.
„Kaltinamasis spardė ją koja ir daužė kumščiu, nukentėjusioji parklupo, nes labai skaudėjo, ji negalėjo atsistoti. Greitosios pagalbos iškviesti neprašė. Paskui ją išsivežė pas kaltinamojo mamą. Ten jai kaltinamasis davė vaistų nuo skausmo, dar leido skausmą malšinančių. Situacijai negerėjant, nukentėjusioji prašė iškviesti greitąją pagalbą.
Vyro motina liepė nekviesti greitosios, nes kaltinamasis yra teistas, o pati nukentėjusiąją mokė meluoti ir sakyti, kad ją kažkas kitas sumušė. Paskui kaltinamasis visgi greitąją pagalbą iškvietė. Nukentėjusiosios medikai paklausė, kas atsitiko, tačiau jai tuo metu buvo gėda ir sunku, todėl teisybės iš pradžių nesakė. Apie viską papasakojo tik praėjus keletui dienų po atliktos operacijos. Vėliau ji grįžo į savo tėviškę ir ten gyvena iki šiol“, – rašoma bylos medžiagoje.
Vyras jokios pagalbos nenorėjo priimti
Pagaliau apie patirtą smurtą sužinojo ir socialinių tarnybų darbuotojos. Viena iš jų davė parodymus, kad jau kurį laiką teikė šeimai socialinių įgūdžių paslaugas. Pasak socialinės darbuotojos, santykiai buvo tik darbiniai, buvo teikiamos paslaugos ir dėl girtavimo, ir dėl vaiko nepriežiūros.
„Girtavimas buvo labiau aktualus nukentėjusiajai. Kaltinamojo savo darbo metu ji nėra mačiusi išgėrusio. Pats vyras neneigė, kad vartoja alkoholį, tačiau kaip problemos to nepripažino, pagalbos atsisakė. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai buvo įtempti ir konfliktiški. Konsultacijų metu nukentėjusioji išsakydavo nepasitenkinimą dėl jų tarpusavio konfliktiškų santykių, dažnai įvardindavo kaip priežastį vyro nenorą įsidarbinti ir tai, kad visi buitiniai darbai tenka jai vienai. Apie smurtinius atvejus iki įvykio liudytojai neteko girdėti.
Apie tai ji sužinojo tik tada, kai nukentėjusioji jau gulėjo ligoninėje. Prieš tai ji buvo nuvykusi pas nukentėjusiąją į namus, tačiau nieko nerado, telefonu ji irgi neatsiliepė. Paskui vyras pasakė, kad žmona yra ligoninėje, jai atlikta operacija. Nuvykus į ligoninę nukentėjusioji pasakė, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis. Konkrečių priežasčių nukentėjusioji neįvardijo, tačiau liudytoja suprato, kad buvo sprendžiama alkoholio vartojimo problema“, – teigiama bylos medžiagoje.
Taip pat socialinė darbuotoja papasakojo, kad nukentėjusioji prieš tai gydėsi Priklausomybių ligų centre, įvyko atkrytis, moteris pripažino, kad vartojo alkoholį. Nukentėjusioji socialinei darbuotojai sakė, kad ją operavo dėl smurto metu patirtų sužalojimų, ji patyrė stiprių smūgių į pilvo sritį.
Kalbėdama apie pačią šeimą, ji išskyrė, kad kai vyras dirbo užsienyje, problemų turinti moteris priimdavo pagalbą, stengdavosi pasitaisyti, tačiau jam sugrįžus vėl atsiribodavo.
„Iš jo pusės būdavo tarsi blokavimas ir ignoravimas, visą laiką buvo juntamas priešiškumas. Kiek teko atvykti į namus, niekada nematė vyro dirbančio, jis tik vaikščiodavo po kiemą, kartais matydavo prie automobilio, o kartais rasdavo miegantį. Jeigu bendraudavo su juo, o žmona nepasirodydavo, tai jos ir nematydavo. Negali pasakyti, ar ji būdavo sumušta, ar ne.
O jeigu išsakydavo norą apžiūrėti jų būstą, tai vyras dažniausiai to padaryti neleisdavo. Kartais būdavo dienų, kad leisdavo geranoriškai pasižiūrėti. Tvirtino, kad su juo bendrauti buvo nejauku, jis niekada nenorėjo priimti jokios jam siūlomos pagalbos“, – taip apie šeimą pasakojo socialinė darbuotoja.
Taip pat akcentavo, kad pora gaudavo socialines išmokas, už kurias atidirbdavo tik viena nukentėjusioji. Sumuštos moters sesuo pareigūnams papasakojo, kad žinojo apie smurtą šeimoje, bet nieko dėl to nedarė.
Manipuliacijos įrankis – sūnus
Po pavasarį moters patirto sunkaus sužalojimo smurto išpuoliai jos atžvilgiu nesiliovė. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nukentėjusioji patyrė spaudimą iš vyro pusės, jis tuo metu dar buvo laisvėje ir toliau gyveno pas mamą su jųdviejų bendru sūnumi. Papasakojo, kad jis manipuliavo ir bendru vaiku.
Moters teigimu, po konflikto pavasarį daugiausia bendravo su vyru dėl sūnaus. Deja, teko su smurtaujančiu sutuoktiniu susitikti, kai jis buvo įsibrovęs į jos namus naktį, – tuomet nukentėjusioji pabėgo ir iškvietė policiją.
„Buvo atsiklaupęs ant kelių ir prašė atleidimo, bet ji nesutiko ir liepė jam išeiti. Būdavo, kad jis atvažiuoja su vaiku, taip pat siuntinėdavo žinutes ir kalbėdavo. Kai vyras atvažiuodavo su vaiku, tai moteris su sūnum kalbėdavo, o vyras būdavo šalia, neleisdavo vienai su vaiku būti. Buvo gavusi iš vyro grasinančių ir šlykščių žinučių. Nors tai buvo rašyta iš sūnaus telefono, tačiau tai darė ne jis.
Mano, kad sūnus yra nuteiktas prieš ją, nes jis minėjo, jei tėtį pasodins, su ja nebendraus. Sūnus sakė, kad ji atsiimtų pareiškimą, nes priešingu atveju niekuomet negrįš pas ją. Pats vyras teigė, jeigu ji grįžtų, tai jam būtų kaip dovana, viską pamirštų ir vėl būtų šeima“, – apie įvykius iki naujų smurto išpuolių vėliau pasakojo nukentėjusioji.
Tų pačių metų vasarą nukentėjusiajai sutuoktinis pradėjo žadėti, kad leis pasimatyti su sūnumi, ir kvietė atvažiuoti pas jį. Nukentėjusiosios teigimu, ji labai norėjo pamatyti savo vaiką, todėl nuvažiavo.
„Ten nuvykus, jis ėmė prašyti, kad ji atsiimtų savo kaltinimus dėl įvykio pavasarį ir susitartų su advokatu. Nukentėjusioji su tokiais pasiūlymais kategoriškai nesutiko, todėl jis jai įkando į žandą. Rytojaus dieną ji ruošėsi važiuoti namo, tačiau kaltinamasis moters neišleido ir trenkė ranka į nosį, jai pradėjo bėgti kraujas.
Nukentėjusioji iškvietė policiją ir parašė dėl to pareiškimą. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus ir jais netikėti teismas neturi pagrindo“, – rašoma bylos medžiagoje.
Taip pat policija užfiksavo, kaip tą pačią dieną vyras skambino žmonai, o, jai neatsiliepus, pasakė mažamečiam sūnui: „Paėmęs atbula ranka pistelėjau per nosį, kraujas prasimušė, nubėgus už tvarto mentams...“
Tiesa, vėliau jis bandė išsiginti šių žodžių, tikino, kad jie buvo sakyti ne apie buvusią sutuoktinę, esą apie kitą žmogų, ir yra ištraukti iš konteksto. Tačiau nesugebėjo detaliau paaiškinti, ką neva iš tikrųjų turėjo omenyje.
„Šie įrodymai patvirtina nukentėjusiosios aiškinimus, kad jai kaltinamasis trenkė ranka į nosį, ji ėmė kraujuoti, dėl to kreipėsi į policiją. Užfiksuotas kaltinamojo ir jo mažamečio sūnaus pokalbis neginčijamai patvirtina, kad būtent kaltinamasis trenkė ranka nukentėjusiajai į nosį.
Kaltinamasis neneigia, kad yra užfiksuotas jo pokalbis su sūnumi, tačiau jis aiškina, kad kalbama ne apie nukentėjusiąją, ir šie žodžiai ištraukti iš konteksto. Nei apie ką kalbama, nei iš kokio konteksto tie žodžiai yra ištraukti, kaltinamasis teismui taip ir nepaaiškino. Todėl tokie jo aiškinimai vertintini kritiškai“, – rašoma bylos medžiagoje.
Verta paminėti, kad byloje dėl žmonos sunkaus sužalojimo pavasarį vyras tarėsi su ne kartą teistu sūnumi iš kitos santuokos, kaip įrodyti, kad esą moteris buvo susižalojusi anksčiau. Jie buvo susisiekę ir su taksi vairuotoju, kuris jau teismo metu bandė keisti parodymus ir sakyti, esą moteris buvo susiėmusi už pilvo jo mašinoje. Be to, tėvas su sūnumi buvo suradę dar vieną teistą draugą, kuris melavo, jog matė lauke gulinėjančią sumuštą moterį. Tačiau teismas nepatikėjo nei taksisto bandymu pridėti naujų detalių, nei naujai atsiradusio liudytojo parodymais.
Galiausiai teismas po visų surinktų įrodymų nusprendė vyrą pripažinti kaltu ir skyrė galutinę subendrintą bausmę – ketverius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Šį sprendimą kaltinamasis dar gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Prokuroras paaiškino, kas tokiose bylose sudėtingiausia
Prokuroras V. Mizaras, komentuodamas šią bylą, akcentavo, kad daug padėjo ir atliktas didžiulis policijos darbas, taip pat Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centras.
„Dažniausiai tokiose situacijose būna tik vieno nukentėjusio žmogaus parodymai, todėl paskui surinkti tuos duomenis labai sunku. Ši moteris neatsisakė duoti parodymų, bet ji tiesiog labai įbauginta ir jai pasidaro baisu, kai visi užtampo“, – sakė jis.
Prokuroras atkreipė dėmesį, kad yra žmonių, kurie daro blogus darbus, bet kažkaip sugeba praslysti. Taip pat jie turi tokią grupę žmonių, kurie labai padeda. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad policijai slaptai besiklausant daug pokalbių ne iškart galima buvo suprasti, koks yra kontekstas.
„Pavyzdžiui, jau teisme taksistas pradėjo pasakoti, kad kai vežė namo nukentėjusiąją, ji esą buvo susiėmusi už pilvo, nors to ikiteisminio tyrimo metu neminėjo. Man paklausus, kodėl dabar tai pasakoja, atsakė, kad neva anksčiau jo niekas neklausė. Tada įsikišo ir teisėjas – pastebėjo, kad ir dabar niekas neklausia.
Dar kartą perklausius pareigūnų surinktą medžiagą, paaiškėjo, kad kaltinamojo sūnus iš pirmosios santuokos kalbėdamasis su tėvu pasiūlė surasti tą taksistą ir su juo pašnekėti. Tada tėvas atsakė, kad su juo kalbėjo, bet „ne viskas taip paprasta, reikia viską apversti“. Taigi, tapo aišku, kodėl tas taksi vairuotojas teisme norėjo šiek tiek pakeisti parodymus“, – komentavo V. Mizaras.
Jis taip pat nurodė, kad nukentėjusioji savo kaltinimų nenorėjo keisti, bet iš pradžių eilinį kartą norėjo nutylėti.
„Galbūt dėl atvažiavusios sesers įsidrąsino ir pasakė policijai, kad vyras sumušė. <...>. Tiek sesuo, tiek ji pati labai išgyveno dėl vartojamo alkoholio, tačiau, nors ir ši moteris išgeria, bet jos visas gyvenimas taip susidėjo, kad, matyt, daugiau nieko nebeliko“, – pasakojo prokuroras.
V. Mizaras pridūrė, kad iš liudytojų parodymų buvo galima susidaryti įspūdį, jog girta nukentėjusioji buvo mažiau pavojinga negu blaivus kaltinamasis.
„Ta moteris buvo charakterizuojama kaip sutrikusi, mat kai vyro nebūdavo, su ja kalba vykdavo, bet kai tik jis būdavo, iškart užsisklęsdavo“, – sakė prokuroras.
Vis dėlto jam liūdniausia, kad prieš mamą sūnus buvo taip nuteiktas, kad net ir galimai girdėjęs, jog vyko muštynės, vėliau vis tiek tvirtino, kad tėtis nieko nedarė.
„Kaltinamasis tikrai sudavė tuos smūgius matant motinai, o ar sūnus matė, nėra aišku, bet triukšmą tikrai turėjo girdėti ir matyti motinos savijautą. Tačiau jis tvirtino, kad nieko nebuvo, niekas nieko nemušė, bet apklausiamas truputėlį vienoje vietoje išsidavė. Pasakė, kad kai jie visi atvažiavo, mama buvo linksma, o paskui jau nelabai“, – pastebėjo V. Mizaras.
Taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiajai bandyta daryti poveikį ir kuriam laikui išvežant vaiką į užsienį, grasinant, kad nebegalės su juo susitikti.
„Aiškinomės tą situaciją, bet paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais išvežant vaiką nereikia abiejų tėvų sutikimo. Palaikė tą vaiką šiek tiek užsienyje ir parvežė“, – apie tai, kokį spaudimą reikėjo patirti smurtą patyrusiai moteriai, pasakojo jis.
„Ši skaudi istorija atskleidžia smurto šeimoje baisumą“
KOPŽI centro vadovė Kristina Mišinienė apgailestavo, kad ši skaudi istorija dar kartą atskleidžia visą smurto šeimoje baisumą, kai moteris metų metais mušama ir žalojama taip, kad jai plyšta vidaus organai, ir visa tai vyksta bendruomenės akivaizdoje.
„Vieni tvirtina apie tai nieko nežinoję, kiti tyliai įsivaizduoja, kad „gal vis dėlto buvo už ką taip lupti?“ Nesuveikė ir jokie siuntimai pagalbos, jeigu tokių iš viso buvo. Tikrai apgailėtina – tiek daug šalyje skambių pareiškimų apie nepakantumą smurtui, o kankinama moteris neatkreipė niekieno dėmesio“, – baisėjosi ji.
Pasak centro direktorės, jos yra dėkingos bylos prokurorui, kuris padarė tai, ko iš jo nereikalauja jokie teisės aktai, o tik užuojauta jau šešėliu pavirtusiai nukentėjusiajai.
„Motyvavo ją priimti mūsų palaikymą teisminių procesų metu, vėliau tai išsivystė į platesnio spektro pagalbą. Ar pavyks moteriai išsigydyti prievartos paliktas žaizdas, dabar sunku pasakyti, apkaltinamąjį nuosprendį smurtautojas apskundė, laukia nelengvi procesai teismuose“, – apibendrino K. Mišinienė.
