„Kitą savaitę, iš esmės pačiomis paskutinėmis pratybų aktyviosios fazės dienomis, iš mūsų pusės turėtų būti du ar trys žmonės, kurie atstovaus Lietuvai ir žiūrės pratybas iš šalies“, – BNS penktadienį Seime sakė ministras.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad „stebėtojai, kaip ir tų šalių politikai, kurie nesusiję tiesiogiai su ginkluotųjų pajėgų valdymu, dalyvauja tose parodomosiose stadijose, jiems pristatomi oficialūs scenarijai“.
„O mes turime surinkti visą informaciją, naudodamiesi kitais šaltiniais, žvalgyba, kad matytume realų vaizdą“, – aiškino A. Anušauskas.
Rusijos ir Baltarusijos kariai penktadienį pradėjo bendrų karinių pratybų „Zapad 2021“ praktinius veiksmus.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, savaitę truksianti pratybų aktyvioji fazė vyks devyniuose poligonuose Rusijoje ir penkiuose poligonuose Baltarusijoje.
Lietuvos ministro teigimu, pratybos yra didelės apimties ir išlaikiusios „tam tikrą agresyvumą“. Jis akcentavo, kad Lietuva yra pasiruošusi įvairiems scenarijams, tačiau pagrindo kalbėti apie galimą puolimą nėra.
„Nepaisant didelės apimties, įtampos regione, kurią visada sukelia tokio pobūdžio pratybos, mes iš savo pusės esame pasiruošę planus, scenarijus, reakcijas į bet kokį įvykių posūkį, tačiau pagrindo kalbėti apie tai, kad po pratybų priedanga būtų koks nors konvencinis puolimas prieš NATO valstybes, šiuo metu nėra“, – tikino A. Anušauskas.
Rusijos Vakarų karinė apygarda nurodo, kad iš viso pratybose dalyvaus maždaug 200 tūkst. karių, daugiau kaip 80 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 760 karinės technikos vienetų.
Į pratybas taip pat atvyko užsienio kontingentų iš Armėnijos, Indijos, Kazachstano, Kirgizijos, Mongolijos, Pakistano ir Šri Lankos.
Baltarusijos teritorijoje, anot Minsko institucijų, pratybose dalyvaus apie 13 tūkst. karių, maždaug 2,5 tūkst. iš jų yra iš Rusijos.