„Tie migrantai pasirodė prie valstybės sienos iš Baltarusijos pusės. Nėra jų Lietuvoje, jie buvo Baltarusijose. Atvyko neturėdami asmens tapatybės dokumentų, bet turėdami EŽTT sprendimą“, – Delfi sakė VSAT vadas Rustamas Liubajevas.

Jo teigimu į vietą, kur migrantai neteisėtai bando patekti į Lietuvą, atvyko ir juos atstovaujanti advokatė, kuri bandė įtikinti pasieniečius įleisti atvykėlius į šalį. Visgi to daryti neplanuojama.

„Teismo sprendimas neįpareigoja jų į Lietuvą įleisti, todėl jie bus neįleisti“, – sakė jis.

R. Liubajevas svarstė, kad tokiu būdu bandoma apeiti Lietuvos įstatymus.

Jis pridūrė, kad į pagalbą neteisėtai sieną bandantiems kirsti afganistaniečiams atskubėjo Lietuvos advokatė.

Popiet surengtoje spaudos konferencijoje VSAT vadas R. Liubajevas teigė, jog į Lietuvą patekti norėję asmenys neturėjo savo asmens tapatybės dokumentų.

„Jie atvyko iš Baltarusijos Respublikos pusės, kaip ir buvo prognozuojama. Neteisėti migrantai neturėjo asmens tapatybės dokumentų, tik savo asmens dokumentų kopijas telefonuose. Taip pat turėjo teismo sprendimo kopiją“, – sakė VSAT vadas.

Jis teigė, jog į sienos pažeidimo vietą atvyko advokatė iš Lietuvos.

„Į sienos pažeidimo vietą atvyko migrantų advokatė. Kuri bandė įtikinti VSAT pareigūnus, kad migrantai turėtų būti įleisti pagal EŽŽT sprendimą. Tačiau kadangi tie neteisėti migrantai atvyko neteisėtai iš Baltarusijos, jie nebuvo aptikti, arba sulaikyti Lietuvoje, jie buvo neįleisti“, – aiškino R. Liubajevas.

VSAT vadas R. Liubajevas sako, kad EŽTT, trečiadienį pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, galėjo būti klaidinamas. Anot jo, nėra duomenų, kad šie asmenys galėjo būti atsidūrę Lietuvos Respublikos teritorijoje.

„Teismas greičiausiai buvo klaidinamas, nes pagal teismo sprendimą buvo deklaruojama, kad neteisėti migrantai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad jie yra Ignalinos rajone. Šiandien rytą sakiau, kad objektyvių duomenų apie tai, jog jie yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, mes neturėjome. Mano žodžiai pasitvirtino – jie tikrai nebuvo atvykę į Lietuvos teritoriją. Ar jie bandė atvykti, man sunku šiuo metu pasakyti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė VSAT vadas.

VSAT vadas R. Liubajevas teigė, jog neteisėtiems migrantams buvo suteikta informacija jiems suprantama apie teisėtas galimybes patekti į šalį.

„Nežinau, kaip jie susisiekė, sunku man būtų vertinti ir pačios advokatės. Tai turbūt nėra VSAT vadovo funkcija. Bet tam tikri faktai šiek tiek stebina – tai, kad teismas greičiausiai buvo klaidinamas. Nes pagal teismo sprendimą ten buvo deklaruojama, kad neteisėti migrantai yra Lietuvos teritorijoje, Ignalinos rajone.

Šiandien ryte sakiau, kad objektyvių duomenų, kad jie Lietuvoje, neturėjome. Tai mano žodžiai pasitvirtino, jie nebuvo atvykę į Lietuvos teritoriją. Ar jie bandė atvykti man sunku pasakyti. Galimai tai irgi galėjo būti vienas iš tų atvejų, kai buvo neįleisti vykdant Operacijos vadovo sprendimą“, – sakė VSAT vadas R. Liubajevas.

Jo žiniomis, minėti asmenys atsitraukė į Baltarusijos teritoriją.

Nustatė laikinas priemones

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.

EŽTT pranešė tokį sprendimą priėmęs Sadeed ir kitų asmenų byloje prieš Lietuvą, susijusioje su Afganistano piliečiais, kurie teigia į Lietuvą patekę per sieną su Baltarusija ir besislapstantys šalyje.

Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.

Pranešime nurodoma, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį.

Anot pranešimo, nuo tada jie bandė patekti į Lietuvą, siekdami politinio prieglobsčio. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perimusio Talibano režimo.

EŽTT taip pat nurodo, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slepiasi Lietuvos teritorijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (637)