„Pilnai pasiskiepijo virš 70 proc. Man atrodo šiandien tokių yra 72 proc. ir pirmą dozę gavo beveik 75-76 proc.“, – sakė lietuvė.
Taip pat nurodė, kad Danija pradėjo skiepyti nuo vyresnio amžiaus žmonių ir vyresnių nei 65-erių metų žmonių šiuo metu yra paskiepyta 96 proc.
„Skiepijo, pirma, vyriausius, tada vis jaunesnius ir dabar liko tik ta amžiaus grupė tarp 10-30 m., kur dar liko nepaskiepytų. Tačiau žmonės vis dar skiepijasi“, – sakė A. Hoffbeck.
Pasak lietuvės, rugsėjo 10 d. bus likę labai specialūs, didelio masto renginiams apribojimai, todėl kasdieniam gyvenimui didelio skirtumo nebus.
„Tačiau rugsėjo 1 d., kada pašalino reikalavimą užsidėti kaukes viešajame transporte, kada pašalino apribojimus diskotekoms ir naktiniams klubams, jaunimas jau nuo vidurnakčio stovėjo ir skaičiavo sekundes kaip per naujuosius metus, mat dabar jau viskas, gyvenimas grįžta į normalų“, – teigė ji.
A. Hoffbeck patikslino, kad iki tol naktiniai klubai ir diskotekos buvo uždaryti, barai turėjo užsidaryti antrą valandą nakties ir buvo apribojimai, kiek laiko galima pardavinėti alkoholį.
„Naktiniam gyvenimui apribojimų buvo nemažai“, – sakė Danijoje gyvenanti lietuvė.
Ji taip pat sakė, kad užsikrėtimų vis dar skaičiuojama po kelis šimtus per dieną.
„Atrodo, kad gal per paskutinę parą yra kažkur 500 naujų atvejų, tačiau ligoninės tikrai nėra perkrautos. Kadangi liko tik patys jauniausieji, kurie užsikrečia, ir labai daug teigiamų atvejų būna tarp vaikų, nes prasideda vėl darželiai, mokyklos, <...>, tačiau jie sunkiai neserga.
Per paskutinę parą, man atrodo, į ligonines paguldė gal 5 žmones, bet gydytojai sako, kad 20-mečiai, 30-mečiai, kurie užsikrečia, jie galbūt paguli dieną, dvi ir neturi nei labai sunkaus atvejo, nei jie ligonines per daug apkrauna. Todėl Vyriausybė ir nusprendė, kad sveikatos sistemai grėsmės nebėra, tad galima nutraukti ir apribojimus“, – paaiškino A. Hoffbeck.
Paklausta, ar apribojimų panaikinimas neprimena politinių žaidimų, lietuvė teigė, kad gyvenimas kažkada turėtų grįžti į normalų ritmą.
„Normalus jis niekada nebus, nes jau nebėra tokių didvyrių, kurie į darbovietes ateina šniurkšiančia nosimi, mat jų labai reikia darbe. Tolerancijos tam nebėra. Jeigu kas nors jaučiasi tik truputį karščiuojantis ar kosėjantis, ar su bėgančia nosimi, visi lieka namie, pasidaro testą, parašo kolegoms ir nebėra jokio burbėjimo pakampėse, kad truputį serga, bet nedirba.
Taip pat ir su vaikais. Kas turi vaikų, tiems gyvenimas truputį sudėtingas, nes liga vis dar plinta tarp vaikų ir kai užsikrečia, tada visa klasė, pedagogai ir tėvai turi būti namie ir testuotis, kol paaiškėja, kas apsikrėtė, o kas ne. Epidemija galbūt ir suvaldyta, tačiau gyvenimas tikrai nėra toks, koks buvo, tos įtampos truputį yra“, – akcentavo ji.
Pasiteiravus, kokia dabar galioja tvarka mokyklose, ji pasakojo, kad anksčiau visi turėjo testuotis du kartus per savaitę, tačiau dabar testuojasi tik jeigu yra simptomų ir jeigu paaiškėja, kad klasėje kažkas užsikrėtė.
„Tada pasiūloma visiems grįžti namo, keturias dienas save stebėti ir pasidaryti testą. Tačiau prevencinio testavimo kas tris dienas nebėra“, – sakė A. Hoffbeck.
Kalbėdama apie neskiepytus asmenis, ji sakė, kad iki šiol jiems buvo išlikę ribojimų, neskiepytieji turėdavo pasidaryti testą, kuris galiodavo keturias dienas, bet dabar to irgi nebelieka. Taip pat minėjo, kad net ir po ribojimų panaikinimo išliks nemokami testai, todėl žmonės per daug nesijaudina, mat galės ir toliau savimi pasirūpinti.
Vyriausybės komunikacija buvo skaidri
Danija ne tik viena pirmųjų įvedė COVID-19 pasą, bet ir viena pirmųjų jo atsisako. Pasak A. Hoffbeck, verslai į šią naujovę iš pradžių reagavo labai priešiškai.
„Įvesdama pasą valstybė pasakė, kad iš tikrųjų atidaro verslus, tačiau žmonės privalės restoranuose ir kavinėse turėti tą pasą. Anksčiau uždarytiems verslams išmokėdavo kompensacijas, todėl restoranų ir kavinių savininkai pasakė gerai, jeigu yra nuimamos kompensacijos, tačiau restoranai ir kavinės yra spontaniškas ir nebūtinas gyvenimo dalykas.
Pavyzdžiui, jeigu žmonės eina gatve ir sugalvoja prisėsti kavinėje, be testo jie negalės išgerti kavos, todėl tie pasai nelabai gelbėja. Tačiau paaiškėjo, kad danai buvo ištroškę tiek kavinių, tiek restoranų, testus pasidarydavo, <...>, todėl tą pasą turėjo nemažai žmonių. Kai įsibėgėjo vakcinavimas, pasidarė labai paprasta, niekas per daug nepyko. Programėlė buvo sudaryta gerai, viskas veikė“, – tikino ji.
Paklausta, kas lėmė tokius sėkmingus vakcinavimo tempus Danijoje, A. Hoffbeck teigė, kad danai niekada per daug nesipriešino vakcinacijai.
„Buvo pora tokių, kurie kažką bandė aiškinti ir net vienas automobilis gatvėse važinėjo, iš kurio buvo rėkiama saugoti vaikus. Tačiau danai yra pakankamai išsilavinę, kadangi vakcinos buvo visiškai savanoriškos, buvo paaiškinama, kodėl jų reikia, kokios yra rūšys, kodėl nutraukė „AstraZeneca“, nes trūko duomenų dėl saugumo.
Visada buvo labai daug skaidrumo komunikacijoje ir tiesiog žmonės tiki, nes atsisakančiųjų vakcinų yra labai nedaug ir dažniausiai tai būna sutarta su gydytoju dėl jau egzistuojančių sveikatos problemų. Visada bus nedidelis procentas netikinčiųjų, tačiau niekas per daug nesigiria, kad nesiskiepijo.“
