„Mes esame pateikę pasiūlymus Kinijai, kaip siūlome vertinti situaciją, kuri klostosi. Manome, kad Kinijos vertinimas yra stipriai per griežtas. Manome, kad tai yra daugiau skirta ne tik Lietuvai, kiek tarptautinei bendruomenei, kad nebūtų bandoma sekti Lietuvos pavyzdžiu“, – teigė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas svarstė, kad tai yra pasekmė įvairių Lietuvos priimtų sprendimų – dėl 5G technologijų, investicijų į Lietuvos strateginius sektorius apsaugos, stipresnio ryšio su Taivanu, pasitraukimo iš „17+1“ formato.
„Matyt, buvo priimtas toks sprendimas griežtai elgtis su Lietuva, parodant, kad kitos valstybės tuo keliu eiti neturėtų. Manome, kad tai yra neteisingas diplomatinis kelias, siūlome kitokį vertinimą. Manome, kad apie visus klausimus visada galima kalbėti diplomatiškai – net ir su valstybėmis, kurios turi skirtingą nuomonę“, – sakė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras sakė, kad kol kas didelių Kinijos reakcijos pasekmių Lietuva nejaučia.
„Kol kas labai didelių konkrečių pasekmių nejaučiame. Mūsų prekybos su Kinija apimtys yra labai nedidelės bendrai pažiūrėjus, tiesiog jos neišsiplėtojo. Tai yra vienas pavyzdžių, kad tie mūsų anksčiau plėtoti formatai, kaip tarkime buvęs „17+1“, nedavė rezultatų.
Tiek žemės ūkio produktai, tiek visi kiti dalykai, jie gali būti nesunkiai nukreipti kitur. Juo labiau, kad mes dabar susilaukėme labai didelio susidomėjimo iš draugiškų demokratinių valstybių Lietuvai pagelbėti šituose klausimuose – dalį prekybos perimant ir nukreipiant į kitas valstybes“, - sakė G. Landsbergis.
Lietuva suinteresuota, kad į Pekiną grįžtų Lietuvos ambasadorė, kuri atšaukta konsultacijoms.
„Mes visada turime lūkestį, kad ambasadorė grįžtų. Esame Kinijai pateikę pasiūlymų, laukiame ir jų ambasadoriaus. Norėtume, kad ir mūsų ambasadorius grįžtų, tačiau yra įvairių patirčių – Norvegijos ambasadorius, rodos, aštuonerius metus buvo konsultacijoms. Kinija naudoja tokį atšalimo laikotarpį valstybėms, kurias nori pamokyti“, – sakė G. Landsbergis.
Komitete kilo nesutarimų
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Žygimantas Pavilionis teigė, kad komitete vieningai pritarta pareiškimui, kuriuo komiteto nariai remia Vyriausybės užsienio politikoje, taip pat ir Kinijos Liaudies Respublikos atžvilgiu.
„Dar kartą išreiškėme pritarimą užsienio politikos diversifikavimui Indijos Ramiojo vandenyno regiono, atidarant ambasadas Pietų Korėjoje, Singapūre, stiprinant ambasadą Japonijoje, bei apsikeičiant ekonominėmis ir prekybos atstovybėmis su Taivanu. Remiame prezidento iniciatyvą burti ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formatą „27+1“ santykiams su Kinijos Liaudies Respublika.
Dėkojame ES valstybių narių parlamentų, Europos Parlamento, JAV Kongreso užsienio reikalų komitetams ir jų nariams bei Valstybės Departamentui už pareikštą solidarumą su Lietuva. Ir tikimės, kad Kinijos Liaudies Respublikos vadovybė yra pasirengusi plėtoti dvišalius santykius su Lietuvos Respublika, abipusės pagarbos ir tarptautinės teisės pagrindu“, – sakė Ž. Pavilionis.
Vis dėlto šį tą Ž. Pavilionis nutylėjo. Netiesa, kad sprendimas komitete buvo priimtas vieningai. Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos atstovas Giedrius Surplys susilaikė.
„Pozicija yra nevieninga, aš susilaikiau. Aš iš principo pritariu mūsų Vyriausybės vykdomai politikai, tik noriu, kad tie santykiai būtų kaip įmanoma daugiau diplomatiškesni ir konstruktyvesni, ir su kuo mažesnėmis pasekmėmis verslui, kultūriniam sektoriui. Pati ambasadorė kalbėjo, kad jau stringa kultūrinis bendradarbiavimas“, - sakė G. Surplys.
Parlamentaras siūlė į palaikymo tekstą, kurį Užsienio reikalų komitetas ketvirtadienį patvirtino, įrašyti, kad „mes palaikome Kinijos Liaudies Respublikos vienos Kinijos politiką“.
„Tai yra ir oficialioje Užsienio reikalų ministerijos pozicijoje. Galima tą pakartoti. Ir principinis nesutarimas kilo dėl pavadinimo tos atstovybės. Niekas neprieštarauja, ir aš tame tarpe, kad Taivano atstovybė Lietuvoje veiktų, bet aš kalbėjau apie tai, kad ji galėtų būti Taipėjaus arba Taivano ekonominė atstovybė, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika.
Užsienio reikalų ministerija (URM) ir dauguma komiteto narių buvo principingai prieš. Šioje vietoje pasiūliau, kad bent jau formuluotė būtų tokia, kad mes įpareigojame URM išlaikyti konstruktyvų dialogą su Kinijos Liaudies Respublika. Į tai irgi nebuvo atsižvelgta“, – sakė G. Surplys.
Kol kas neaišku, koks pasekmių mastas
Kol kas parlamentarai negalėjo atsakyti į klausimą, koks konkrečiai yra ekonominių pašlijusių santykių su Kinija mastas.
„Ambasadorė kelis kartus tik pakartojo, kad yra atliekami galimų nuostolių skaičiavimai“, – sakė G. Surplys.
URK pirmininkas Ž. Pavilionis teigė iš nuotaikos komitete supratęs, kad Lietuva kaip tik pradeda išeiti į pliusą.
„Ta parama, kuri mums suteikiama arba gali būti suteikta JAV, Taivano ir kitų šalių yra potencialiai didesnė už galimą žalą, kurios, tiesą pasakius, paprašius mūsų verslo atstovybių pateikti duomenis, yra labai maža. Mūsų prekybos apimtys su Kinijos Liaudies Respublika yra nepalyginamai mažesnės už bet kokius santykius su kitomis valstybėmis“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Santykiai pašlijo paskelbus apie siekius atidaryti Taivano atstovybę
Kaip rašė BNS, gegužę Lietuva paskelbė pasitraukianti iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“, pavadinusi šį formatą „skaldančiu“.
Santykiai dar pablogėjo, pranešus, kad Lietuvoje planuojama atidaryti Taivano atstovybę. Kinija tuomet konsultacijoms atšaukė ambasadorių Vilniuje ir paragino Lietuvą vadovautis „vienos Kinijos“ principu. Pekinas Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
Palaikymą Vilniui konflikte su Pekinu pareiškė JAV.
