Nors po kelionės maršrutiniu autobusu jau praėjo šiek tiek daugiau kaip metai, tačiau moteris iki šiol negali pamiršti šios vos tragiškai nepasibaigusios išvykos. Ne ką mažiau ją skaudina, kad vairuotojas net neprisipažino, jog ją sužalojo – nei ikiteisminio tyrimo metu, nei jam iškeltą baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme.

O kur dar policininkų abejingumas: „Vairuotojas paskui atidarė duris, atėjo pasižiūrėjo ir iš karto išvažiavo, o atvažiavę pareigūnai man pasakė, kad čia – ne eismo įvykis, ir nieko nelaukę taip pat išvyko.“

Visa ši istorija moteriai įstrigo ne tik dėl patirtų sužalojimų, kuriuos reikėjo gydytis ne vieną mėnesį, bet ir dėl to, kad tai buvo pirmoji Vyriausybės paskelbto karantino dėl koronaviruso pandemijos diena – kovo 19-oji. Ji važiavo 114-uoju maršrutu – Šiaurės miestelis-Vinciūniškės.

„Tą dieną ir autobusas, ir gatvės buvo beveik tuščios, todėl autobusas lėkė labai greitai, – sakė ji. – Dabar man sunku prisiminti visas detales, bet viskas įvyko, kai autobusas sustojo stotelėje ir atidarė duris – aš bandžiau išlipti per keleiviams skirtas duris autobuso viduryje. Bet neišlipau – autobuso vairuotojas staigiai uždarė duris, todėl mano viena koja jau buvo išlipusi, kita buvo suspausta.“

Moteris sakė, kad lipdama iš autobuso kairę koją statė ant kelio, nes autobusas sustojo ne prie pat bordiūro.

„Mano viena koja jau buvo ant asfalto, kūnas – nebe autobuse, tik pajutau, kad autobuso durys man prispaudė koją – staigiai nukritau priekiu ant dešinės rankos, – siaubingas akimirkas prisiminė maršrutinio autobuso keleivė. – Patyriau didžiulį šoką, aš net rėkti negalėjau – gerai, kad stotelėje buvo moteris, kuri ėmė šaukti, kad vairuotojas atidarytų duris. Jis atidarė, tada išlipo, pasižiūrėjo į autobuso ratus, manęs net neatsiprašė, nepasidomėjo, ar nesusižeidžiau, tik apkaltino, jog laikiausi už durų ir neva dėl to jos užsidarė. Tačiau už durų aš nesilaikiau ir buvau beveik išlipusi! Bet vairuotojas manęs negirdėjo – grįžo atgal į autobusą ir išvažiavo.“

Nukentėjusioji pasakojo, kad toks vairuotojo poelgis ją ne ką mažiau šokiravo.

„Tada išsikviečiau greitąją, atvyko policija, pasakė, kad čia ne eismo įvykis, ir išvažiavo, o paskui atvyko greitoji, medikams pasakiau, jog man prispaudė koją, nukritau ir negaliu pajudinti rankos – mane išvežė į ligoninę“, – kalbėjo ji.

Asociatyvi nuotrauka

Nors į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai moteriai pasakė, kad nelaimingas atstikimas lipant iš autobuso nėra eismo įvykis, tačiau vis dėlto ji buvo iškviesta į komisariatą – apie sužalotą keleivę pareigūnams pranešė medikai. Bet nukentėjusioji nieko negalėjo pasakyti apie vairuotoją, dėl patirto šoko ji net nespėjo įsidėmėti autobuso valstybinių numerių.

„Atsimenu tik tiek, jog vairuotojas buvo žilais plaukais, su striuke, bet daugiau nežiūrėjau“, – sakė ji. O kai teismo salėje pamatė baudžiamojon atsakomybėn patrauktą vairuotoją, pareiškė, jog nežino, ar tai tas pats žmogus, kuris tądien sėdėjo prie autobuso vairo.

„Neįsidėmėjau jo, tik pastebėjau, kad jis buvo netvarkingas, – ir tiek“, – sakė ji.

Nukentėjusioji teisme teigė, kad dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbinga, patyrė finansinių nuostolių – jai sumokėta tik 60 proc. gaunamo atlyginimo.

„Buvau nedarbinga apie 3 mėnesius, pirmuosius du mėnesius išvis negavau atlyginimo, tik išmoką iš „Sodros“, taip pat dalį birželio buvau nedarbinga“, – moteris prašė priteisti ne tik jos patirtą turtinę, bet ir neturtinę žalą, kurią dėl rankos ir kojos skausmų, taip pat išsiplėtusių venų buvo įvertinusi 900 Eur.

Anot jos, tai nedidelė suma, nes jai net šešias savaites ant rankos buvo uždėta gipso langetė, be to, ji net iki šiol kartais jaučia skausmą toje vietoje, kurioje buvo patyrusi traumą.

Tuo metu autobuso vairuotojas, kurį prokurorai patraukė baudžiamojon atsakomybėn dėl neatsargumo sužalojus keleivę, teisme aiškino, kad per savo darbo metus autobusų parke niekada nebuvo nieko prispaudęs, taip pat net nepatekęs į avariją.

„Mano vairuotame autobuse nebuvo jokia moteris parkritusi, – aiškino vyras. – Aš visada įsitikinu, kad žmonės įlipo ir išlipo, jei kažkas būtų atsitikę, aš iš įvykio vietos nebūčiau nuvažiavęs.“

Vairuotojas aiškino, kad kelio maršrutą jis žino puikiai, nes juo važinėjo apie 3 metus.

Tyrimo metu policijos pareigūnai norėjo peržiūrėti vaizdo įrašus iš autobuse esančių vaizdo kamerų, tačiau susisiekimo paslaugas teikianti savivaldybės įmonė jų nebuvo išsaugojusi. Taip pat nepavyko surasti žmonių, kurie tuo metu važiavo tuo pačiu autobusu, tačiau iš nukentėjusiajai priklausančios „Vilniečio kortelės“ pavyko nustatyti, kokiu autobusu ji važiavo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojai teismui nurodė, kad per eismo įvykį sužalotai moteriai buvo konstatuotas dešinio stipinkaulio apatinio galo lūžis. Šis sužalojimas yra kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Vilniaus miesto savivaldybė

Nors autobuso vairuotojas neigė kaltę, tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė pažymėjo, kad teisme vairuotojo pateiktą versiją, jog jo darbo praktikoje tokio įvykio, kad jis autobuso durimis būtų prispaudęs keleivį, nebuvo, „teismas laiko gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės“.

Pasak teimo, vairuotojas, privalėdamas būti rūpestingas, atidus ir paslaugus, nerūpestingai ir nekokybiškai bei aplaidžiai atliko savo pareigas, nes neįsitikino, kad visi keleiviai išlipo, uždarė autobuso duris, kurios prispaudė išlipančios nukentėjusiosios koją, dėl to ši griuvo ant žemės bei patyrė dešinio stipinkaulio apatinio galo lūžį.

„Taip vairuotojas, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios“, – pabrėžė teisėja A. Benetytė.

Anot jos, vairuotojas pagal aplinkybes bei savo patirtį ir išsilavinimą turėjo ir galėjo numatyti, kad „dėl tokios jo veikos gali būti sužalotas žmogus, tačiau to nenumatė“.

„Byloje nustatyta, kad dar nespėjus išlipti nukentėjusiajai iš autobuso, vairuotojas staiga uždarė duris, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu“, – pasak teismo, vairuotojas turėjo numatyti, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti vienokie ar kitokie padariniai, todėl privalėjo būti rūpestingas ir atidus, elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus keleiviams ir duris uždaryti tik tada, kai tai daryti saugu.

Įvertinusi bylos aplinkybes teisėja nutarė autobuso vairuotoją pripažinti kaltu ir jam skyrė 1 500 eurų baudą. Be to, teismas visiškai tenkino nukentėjusiosios pareikštą ieškinį dėl 600 Eur turtinės ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo.