„Ligos išmokų klausimų aš turiu labai rimtų abejonių, ar sprendimas nemokėti ligos išmokų atitiktų Lietuvos Respublikos Konstituciją. Taip, kad išvadą galima daryti automatiškai“, - sakė G. Nausėda po susitikimo su Seimo Valdyba.
Elta pirmadienį rašė, jog socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad Vyriausybė dar nėra nusprendusi dėl galimybės nepasiskiepijusiems ir COVID–19 susirgusiems asmenims nemokėti ligos išmokos. Jos teigimu, šis klausimas vis dar yra diskusinis.
„Tai yra diskusinis klausimas (...). Jis dar nėra pristatytas Vyriausybėje, dar nesame aptarę ir konkretaus projekto neturime. Tačiau klausimas, ar žmogaus pasirinkimas nesiskiepyti galėtų lemti papildomų pajamų nebuvimą susirgimo atveju, šiandien vis dar yra relevantiškas. Tačiau Galutinių sprendimų priimtų nėra“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje komentavo ministrė.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad jei žmogus nusprendė nesiskiepyti nuo COVID–19, būtų logiška, jei galiotų draudimo sistemoje veikiantis principas.
„Galima nesirgti – galima pasiskiepyti. Klausimas paprastas: ar žmogus tikrai ėmėsi priemonių, kad nesusirgtų. Jei jis negali pasiskiepyti – tai viena. Bet jei jis nusprendė nesiskiepyti, tai galioja draudimo sistemoje veikiantis principas: jei pats kažko nepadarote, kad apsisaugotumėte nuo draudiminio įvykio, draudimo išmoka nesumokama“, – interviu „Delfi“, komentuodama Vyriausybė siūlymą nepasiskiepijusiems ir COVID–19 susirgusiems asmenims nemokėti ligos išmokos, teigė premjerė.
Nausėda: mosavimas galimybių pasu kaip paskata skiepytis – nebeveikia
Mosavimas galimybių pasu kaip paskata skiepytis – nebeveikia, sakė prezidentas, ragindamas pasitelkti gerąją savivaldybių patirtį.
„Iš tikrųjų mes matėme, kaip pakankamai ryškiai buvo sulėtėjęs skiepijimosi greitis pirmąją vasaros pusę, po to ir mums pareiškus kritiką, ir iš esmės artėjant rudeniui, visiems suprantant, kad situacija gali komplikuotis ir pandemija įgis naujas formas, buvo susigriebta ir tikrai padaryta nemažai per antrąją vasaros pusę“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė prezidentas.
Pasak jo, nors tuomet pavyko pasiekti svarbų rodiklį – 70 proc. suaugusiųjų pasiskiepijo bent viena doze – tempai vėl lėtėja.
„Dabar mes vėl pastarosiomis dienomis, deja, įžvelgiame tokią neguodžiančią tendenciją: skiepijimosi greitis lėtėja ir akivaizdžiai matyti, kad turbūt mosavimas galimybių pasu kaip tam tikra paskata skiepytis – nebeveikia, ir mes turėtume atsiremti į gerąją savivaldybių patirtį“, – teigė G. Nausėda.
Jis kaip pavyzdį minėjo Alytaus rajoną, kur mažiausiai viena doze pasiskiepijusių suaugusiųjų procentas, Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu siekia 96,2 procento.
„Ten ne tiek jie kalbėjo apie kokią nors prievartą, bauginimus, o būtent bendruomeniškai dirbdami su kiekvienu žmogumi, su kiekviena šeima, palaikydami tą tiesioginį kontaktą, sugebėjo pasiekti labai apčiuopiamų gerų rezultatų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis teigė, kad tokį modelį reikėtų skleisti ir kitose savivaldybėse, kurios šiuo metu gerokai atsilieka nuo vidurkio.
„Tada būtų ir gerokai mažiau erzelio, ir būtų gerokai mažiau protestų, gerokai mažiau gąsdinimų, o rezultatas būtų geresnis“, – teigė prezidentas.
Jis sakė norintis, kad į tai bei tikslinio komunikavimo svarbą dėmesį atkreiptų ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Vyriausybė yra nusprendusi, kad nuo rugsėjo 13-osios didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik turintiesiems galimybių pasą ar COVID-19 pažymėjimą: įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos arba turintiems neigiamą PGR testą.
Dėl migrantų klausimą kels europiniu lygiu
Apskritai valstybės vadovas dėstė, kad ministrų darbą reikėtų vertinti pagal rezultatus.
Kalbėdamas apie vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės darbą, prezidentas sakė, kad pradžioje buvo daug sumaišties, chaotiškos komunikacijos.
„Ne iš karto apsisprendėme, kokiu keliu eisime, vėliau situaciją ėmėme taisyti, šiandien situacija jau yra valdoma. (…) Buvo pateikti reikalingi įstatymų projektai, kurie greitai praėjo Seimą, ir aš juos taip pat pasirašiau, kurie sudarė sąlygas, pirmiausia, įsitraukti į sienos kontrolės valdymą ir kariams ir suteikti pagalbą pareigūnams, dirbantiems prie sienos“, - priminė G. Nausėda.
Kalbėdamas apie migrantų apgręžimo politiką, valstybės vadovas pažymėjo, kad Lietuva yra nustačiusi aiškią tvarką, pagal kurią turėtų būti teikiami prašymai prieglobsčiui.
„Štai kodėl pastaruoju metu migrantų skaičius nebedidėja – būtent dėl mūsų pasikeitusio požiūrio į sienos kirtimą“, - sakė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat kalbėjo apie sienos statybą.
„Vežimas išjudėjo iš vietos, labai norėtųsi, kad šitoje vietoje netaptume įkaitais savo biurokratinių procedūrų, baimių, kad kažkur kažkas bus padaryta ne pagal procedūrą, ir sienos statymas užsitęstų metų metais. Šitokios prabangos sau leisti negalime“, - teigė G. Nausėda.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad mes migracijos problemos dar nesame išsprendę.
„Esame procese, ir šitame procese aš taip pat ketinu generalizuoti šitą klausimą ir ES lygiu. (…) Dėl to, kad migracijos gairės, kurias taiko ES, (…) paseno, ne visai atitinka realijų, ir konkrečiai neatitinka realijos, kai migrantai naudojami kaip gyvasis skydas arba hibridinės atakos forma“, - sakė G. Nausėda.
Jis tikisi šį klausimą ES lygiu kelti spalį per Europos Vadovų Tarybą.
Iš Nausėdos – kritika miestų valdžioms
Penktadienį Vilniuje planuoja protestuoti nepatenkinti dabartinės valdžios veiksmais. Prezidentas socialinių įtampų kontekste sukritikavo miestų valdžias, besiblaškančias dėl leidimų protestams suteikimo.
„Pirmiausia, įtampos kyla, kuomet pradedame skirtingu principu vertinti skirtingas visuomenės grupes – vienoms duodame leidimus, kitoms neduodame. Po to persigalvojame ir duodame.
Tai tikrai neprisideda prie visuomenės įtampos mažėjimo. Manau, turime suprasti, kad Konstitucijos viena pagrindinių teisių, suteiktų Lietuvos Respublikos piliečiams, yra susirinkimų, žodžio laisvė, ir šito principo mes turime šventai laikytis. Nesvarbu, patinka mums tai, kas tuose mitinguose yra kalbama, ar nepatinka. Tai yra tiesiog demokratijos atributas“, - pažymėjo G. Nausėda.
Skverneliui ir bendražygiams linki rasti politinę tapatybę
Per susitikimą su Seimo Valdyba prezidentas teigė pasveikinęs buvusį premjerą, opozicijos lyderį Saulių Skvernelį su naujos frakcijos sukūrimu. Valstybės vadovo dalies parlamentarų atsiskyrimas nuo „valstiečių žaliųjų“ nenustebino.
„Tai, kas pastaraisiais mėnesiais vyko, iš esmės rodė, kad šioje Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijoje yra dvi sudėtinės dalys.
Tai rodė balsavimų rezultatai. S. Skvernelio ir jo bendražygių balsavimas nukrypdavo nuo kitų šiai frakcijai priklausančių parlamentarų sprendimų. Tai, kas įvyko vakar, yra tiesiog šio dalyko formalizavimas“, - teigė G. Nausėda.
Šia proga prezidentas S. Skverneliui ir bendražygiams linkėjo surasti savo politinę tapatybę ir dirbti „vardan tos Lietuvos“.
Diskusijos dėl partnerystės tęsiasi
Prezidentūra dalyvavo diskusijose dėl partnerystės įteisinimo ir dalyvaus, sakė prezidentas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu vylėsi, kad Partnerystės įstatymo projektas rudenį grįš į Seimo salę, bet akcentavo, jog tam reikia atlikti paruošiamąjį darbą, rašo BNS.
„Taip, mes iš tikrųjų dalyvavome šitose diskusijose, kurios yra prasidėjusios dėl Partnerystės įstatymo. Mano patarėjai buvo susitikę tiek su Laisvės partijos atstovais, tiek su Bažnyčios atstovais, norėdami išgirsti nuomones, realią situaciją, pajusti realią temperatūrą“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad šie susitikimai bus tęsiami.
„Galimas dalykas, kad tai taps labai gera prielaida grįžti prie šio klausimo vėlesniame etape ir vis dėlto rasti bendrą sutarimą, kurio šiandien, kaip puikiai žinote, visuomenėje nėra“, – sakė prezidentas.
„Aš visada pasisakiau už tai, kad bendro gyvenimo sureguliavimo aspektas lieka svarbus, turime su šituo klausimu toliau dirbti, bet turime tai daryti laikydamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos“, – tvirtino jis.
Seimo pirmininkė apgailestavo, kad iki šiol Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei tos pačios lyties asmenų partnerystė.
„Tai klausimas, kurį, mano galva, jau senokai reikėjo išspręsti, bet, kaip moko patirtis, eiti į Seimo darbotvarkę su šiuo klausimu būtina tada, kai esame tvirtai įsitikinę, jog bus pakankamas palaikymas. Štai čia dar ir reikia padaryti nemažai paruošiamojo darbo“, – sakė ji.
Parlamento vadovė vylėsi, kad klausimas rudenį grįš į posėdžių salę.
„Tikiuosi, kad bus, bet paruošiamasis darbas dar turi būti padarytas, nes tai yra tas atvejis, kai tikslo galima siekti garsiai arba rezultatyviai. Kol kas daugiau buvo, deja, dėl įvairių priežasčių triukšmo negu rezultato“, – kalbėjo ji.
Seimas pavasarį dviejų balsų persvara atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Prezidentas G. Nausėda prisipažino, kad būtų nepasirašęs tokio Partnerystės įstatymo, koks jis buvo pateiktas Seime, nes jame santuokos ir partnerystės apibrėžimo beveik vienodas.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
Pabrėžė senatvės pensijų klausimą
Prezidentas po susitikimo su Seimo valdyba teigė, jog senatvės pensijos turi augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU), o mokesčiai turi būti teisingesni ir proporcingesni, be to, turi būti mažinama regionų atskirtis ir didinamas savivaldybių finansinis raštingumas.
Taip jis kalbėjo po rudens sesijos darbų aptarimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir kitais Seimo valdybos nariais, rašė BNS.
„Reikia toliau laikytos tos politikos, kurią praėjome 2020 metais, – senatvės pensijos turi augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, siekiant, kad senjorai, kurie ypač pažeidžiami infliacijos augimui, turėtų pakankamą atramą ir valstybė turi atiduoti savo skolą tiems žmonėms, kurie savo darbu prisidėjo prie šitos valstybės klestėjimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, esmines mokesčių sistemos korekcijas reikia daryti dabar, tačiau tai nereiškia, kad juos reikia didinti.
„Daugiau mokesčių teisingumo, daugiau mokesčių proporcingumo, bet toli gražu nebūtinai tie mokesčiai turi būti didesni. Turime dar daugybę netobulumų, kuriuos galime ištaisyti nedidindami mokesčių naštos“, – teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, Lietuvoje vis dar didelė regionų atskirtis, tam įtakos turi ir tai, jog savivaldybės stokoja finansinio raštingumo.
„Kartais iki absurdo susiauriname jų galimybes priimti sprendimus, nors jos, ko gero, geriausiai žino realią situaciją vietoje ir jų sprendimai galėtų būti sėkmingiausi“, – kalbėjo prezidentas.
„Šiandien savivaldybės yra suvaržytomis rankomis ir negali pasiskolinti tiems investiciniams projektams, kurie tikrai yra savivaldybei ir naudingi ir reikalinga ir duotų didžiulę naudą tiek finansinę, ekonominę ir infrastruktūrinę“, – pridūrė jis.
Be to, G. Nausėda atkreipė dėmesį, jog žemės reformos klausimai taip pat vis dar „sunkiai juda iš vietos“. Anot jo, savivaldybės čia galėtų tarti svaresnį žodį, tačiau to negali padaryti dėl nelanksčios valstybinės žemės sklypų valdymo politikos.
„Tai stabdo investicijas, darbo vietų kūrimą, iš to nelaimi niekas“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas, Seimo pirmininkė ir Seimo valdyba aptarti teisės aktų projektų susitinka dukart per metus, prasidedant pavasario ir rudens sesijoms. Tradiciškai vienas susitikimas rengiamas Seime, kitas – Prezidentūroje.
Į eilinę rudens sesiją Seimo nariai renkasi rugsėjo 10-ąją, penktadienį.
