Kaip sakė savivaldybės tarybos narys Gediminas Jaunius, poreikis suformuoti jo vadovaujamos komisijos poziciją šiuo klausimu atsirado po to, kai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba priėmė sprendimą išbraukti P. Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro.
„Komisija šį klausimą nuolatos sistemingai seka. Kadangi yra reikšmingų naujienų, mes jas aptarsime, savo poziciją išsakysime ir pateiksime tarybai. Taryba, jeigu turėtų progą apsispręsti, galėtų atsižvelgti ir į komisijos ekspertų nuomonę“, – Eltai sakė G. Jaunius.
Pasak Istorinės atminties komisijos pirmininko, savivaldybės taryba P. Cvirkos paminklo iškėlimo klausimu galėtų balsuoti jau rugsėjo 15 d. posėdyje.
Valdančiojoje koalicijoje vieningos pozicijos dėl paminklo nėra
Kaip ELTA skelbė rugsėjo pradžioje, net ir miesto valdančiojoje koalicijoje nėra vienareikšmiško sutarimo, ar šiuo metu derėtų balsuoti už P. Cvirkos paminklo nukėlimą.
Valdančiosios Vilniaus savivaldybės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Kamilė Šeraitė praėjusią savaitę tvirtino vienareikšmiškai palaikanti, kad paminklas būtų nukeltas, o ji pati sako ties šiuo klausimu dirbusi visą šią kadenciją.
„Jau seniai atėjo laikas. Tikimės, kad pagaliau neliks Vilniaus centre šio komunistinio paminklo“, – Eltai tuomet sakė K. Šeraitė.
Tačiau kiek nuosaikesnės pozicijos laikėsi didžiausios valdančiosios Laisvės partijos frakcijos tarybos narė Deimantė Rimkutė. Jos manymu, sostinės valdžia pirmiausiai turėtų rasti atsakymą, ką reikėtų daryti su skveru, kuriame dabar stovi P. Cvirkos paminklas.
„Tai, ką su ta skulptūra daryti, yra antras klausimas, bet pirma turbūt reikėtų nuspręsti, kas ten turėtų stovėti ir kokias prasmes mes norėtume kurti, kokią istorinę atmintį puoselėti“, – savo poziciją išsakė D. Rimkutė.
R. Šimašius: skverui galima suteikti Uosto pavadinimą
Tuo metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius iškėlė idėją, kad Vilniaus Naujamiesčio rajone esantis skveras, iš jo iškėlus P. Cvirkos paminklą, galėtų vadintis Uosto skveru.
„Man asmeniškai labai patinka buvusio kultūros ministro mintis apie tai, kad tai yra buvusi Uosto gatvė ir Uosto skveras. Miestiečiai net nesuvokia, kad kažkada tai buvo vartai iš Senamiesčio, pro kuriuos žmonės eidavo upės link, uosto link. Skamba kaip iš fantastikos srities, kuo dėtas čia uostas šitoje vietoje, bet toje vietoje buvo vieta, kuri vadinama uosto kryptimi ir Uosto skveru. Man tai atrodo labai žavi mintis“, – penktadienį šią idėją išsakė R. Šimašius.
P. Cvirkos paminklą mato muziejuje
Rugpjūčio 24 d. priimtą paveldosaugininkų sprendimą išbraukti rašytojo P. Cvirkos paminklą iš vertybių registro sveikino ir Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Jo teigimu, P. Cvirkos paminklas greičiausiai taps Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.
„Pats paminklas greičiausiai keliaus į Nacionalinį muziejų, kur mes jau turime diskusiją dėl prieš šešerius metus nukeltų Žaliojo tilto skulptūrų. Šiuo metu jos vis dar saugomos „Grindos“ teritorijoje, bet Nacionalinis muziejus jas ketina perimti ir įrengti atskirą ekspoziciją lauko sąlygomis apie tai, kaip sovietiniais metais menininkai buvo prievartaujami kurti meną“, – tuomet sakė V. Benkunskas.
Panašios pozicijos laikėsi ir kultūros ministras Simonas Kairys.
„Taip, skulptūra yra istorijos ženklas, bet tam ženklui būti stipresniam yra įmanoma ne šitame skvere, bet kažkur, kur yra kontekstas apie tą laikmetį, apie istoriją. Turbūt muziejus yra geriausia vieta, kur šitas objektas galėtų atsirasti“, – penktadienį spaudos konferencijoje tvirtino S. Kairys.
