Kaip „Delfi“ pasakojo bėdoje dėl mokslų atsidūrusio vaikino tėvas, sūnus gerais pažymiais baigė aštuntą klasę kitoje mokykloje ir po konkurso buvo priimtas į Vilniaus Žirmūnų gimnaziją. Tačiau nutiko bėda, kai 10-oje klasėje jis susirgo depresija.
„Iš pradžių mokėsi gerai, bet 10-oje klasėje susirgus depresija pradėjo blogėti mokymosi rezultatai. Pasunkėjus ligai, sūnus 3 mėnesius gydėsi, lankė dienos stacionarą, nedalyvavo mokymosi procese.
Jau 11-oje klasėje patyrėme spaudimą iš mokyklos administracijos, kad išeitume iš šios gimnazijos. Sūnų gydantis gydytojas nerekomendavo keisti mokyklos dėl adaptacijos kitoje mokyklose sunkumų, jo pažyma padėjo likti Žirmūnų gimnazijoje. Gydytojas savo ruožtu pasiūlė mokyklos administracijos atstovams patiems pabandyti pakeisti mokyklą, pažiūrėti, kaip seksis naujoje vietoje“, – prisiminė tėvas.
Taip pat nurodė, kad vaikas norėtų kartoti 12-os klasės kursą ir 12-ą klasę baigti šv. Kristoforo gimnazijoje, kuri priklauso jų gyvenamo rajono gimnazijai.
„Tačiau įvyko nenumatytas dalykas. Su Žirmūnų gimnazijos direktoriumi Edmundu Grigaliūnu gegužės mėn. pradžioje buvome sutarę, kad sūnui bus išduotas 11-os klasės baigimo pažymėjimas ir jis tada turės galimybę 12-ą klasę baigti bet kurioje Vilniaus gimnazijoje.
Tačiau nebuvome informuoti, iki kurio laiko reikia paimti tokį pažymėjimą. Kai birželio mėn. susisiekiau su direktoriumi, jis pasakė, kad jau per vėlu išduoti 11-os klasės pažymėjimą ir mums bus išduota pažyma apie vidurinio ugdymo programos baigimą“, – nurodė tėvas.
Jo teigimu, 12-os klasės pažymėjimas yra su neigiamais visų dalykų vertinimais ir metinis visų dalykų vidurkis – 2,67.
„Toks pažymėjimas užkerta kelią mokytis 12-oje klasėje šv. Kristoforo gimnazijoje. Apeliuojant, kad svarbiau mokinio gerovė, o ne nuostatų raidės laikymasis, direktorius E. Grigaliūnas atsisako mums padėti šioje situacijoje.
Dėl viso to prašome Jūsų tarpininkauti, kad sūnui būtų išduotas ne 12-os klasės, o 11-os klasės baigimo pažymėjimas.“
Tėvo teigimu, jis dėl šios situacijos kreipėsi ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), taip pat į Vilniaus savivaldybę ir tikisi, kad viešumas padės išspręsti susidariusią situaciją.
„Kad sūnus 12-oje klasėje tris mėnesius nedalyvavo mokymosi procese, pažymos yra pristatytos.
Visa mūsų šeima lauksime pagalbos, esant sunkiai situacijai, norisi žmogiško, o ne biurokratiško požiūrio, ką demonstruoja Žirmūnų gimnazijos direktorius“, – sakė jis.
Direktorius: stebuklas neįvyko
E. Grigaliūnas „Delfi“ komentavo, kad jam situacija žinoma. Taip pat prašė, kad tėtis „nekalbėtų nesąmonių“.
„Situacija yra tokia – jis rašė jau ir ministrei, ir mes atrašėme visais lygmenimis atsakymus. Seniai paruoštos pažymos, jau birželio 25 d., tik niekas neateina ir nepasiima. Tai yra ne vienuoliktos klasės pažymos reikalas.
Reikalas toks, kad mokinių registre užfiksuota, jog tas vaikas yra nebaigęs mokyklos. Tėvai visą laiką planavo, kad gal jis kaip nors baigs. Buvo siūlyta nutraukti mokymąsi dėl depresijos, kad sugrįžtų toje pačioje mokykloje į ketvirtą gimnazijos klasę.“
Pasak direktoriaus, tėvai tam priešinosi, tempė iki pačios pabaigos ir laukė stebuklo.
„Stebuklas neįvyko, ir viskas. Jų vaikas absoliučiai nė vieno dalyko nesimokė, nes nėra pažangus <...>. Tėvams ir tarpžinybinė komisija siūlė padaryti pertrauką, kalbant apie mokymąsi, tačiau tėvai nieko nedarė.
Bet kai viskas įvyko, jie pradėjo ieškoti teisybės. Matau, kad „Delfi“ ieško, ministrei parašė, savivaldybei pranešė, bet įstatymai visiems vienodi.“
E. Grigaliūno teigimu, jis niekaip negali išrašyti tik 11-os klasės baigimo pažymos, mat mokinys buvo užregistruotas laikyti egzaminus, pabaigė mokslo metus ir todėl jam išduota pažyma, kad jis baigė 12-ą klasę.
„Situacija labai paprasta – įstatymai visiems vienodi. Mes tikrai visus metus dirbome su to vaikino tėvais, turėjome ir vaiko gerovės komisijos posėdį, siūlėme pirma susitvarkyti sveikatą, o tada vėl mokytis.
Tačiau tėvai tikėjosi, kad jų sūnus kaip nors praslys, o tas „kaip nors“ baigėsi taip“, – liūdnai konstatavo mokyklos vadovas.
Jis tikino, kad ši situacija kitokia tikrai nebus ir mokykla savo sprendimo nekeis.
„Kokios gali būti išlygos? Tai būtų tik įstatymo pažeidimas, o ne išlygos. Vaikas visus metus dvyliktoje klasėje Žirmūnų gimnazijoje buvo užregistruotas, kad mokosi, bet mokyklos nelankė, ir dabar staiga mes turime pasakyti, kad jis esą nesimokė. Tai būtų tiesiog įstatymo pažeidimas“, – konstatavo direktorius.
Vis dėlto „Delfi“ dar kartą pasikalbėjus su mokinio tėvu, jis teigė, kad keista girdėti tokius direktoriaus žodžius, esą būtų pažeistas įstatymas.
„Registre mums sakė, kad visiškai nėra jokių problemų pakeisti tam tikrus duomenis. Tik reikėtų tokio elementaraus gimnazijos sprendimo ir kad registras gautų tuos duomenis, jog iš tikrųjų jis nėra baigęs dvyliktos klasės.
Viskas ir užkliuvo už gimnazijos administracijos sprendimo. Tiesiog mes laiku negavome informacijos, kad reikia gegužę atsiimti tą 11-os klasės baigimo pažymėjimą. Galbūt tai savotiškas kerštas, bet norėtųsi, kad mokyklai labiau rūpėtų vaiko gerovė, jo ateitis, o ne biurokratiniai dalykai. Su tuo susiduriame turbūt ne mes vieni“, – apgailestavo jis.
Psichologas: susirgusiems depresija yra keli keliai
Paauglių psichologas Edvardas Šidlaukas, paklaustas, kokia dažniausiai yra tvarka, kai mokinys suserga depresija, sakė, kad galimi keli keliai.
„Mokyklos vengimas yra vienas iš tokių vadinamųjų psichologinių sutrikimų arba problemų. Tuomet vaikui reikalinga psichoterapija. Tuo pagrindu galima kreiptis į psichiatrą, jis diagnozuoja ligą, arba į PPT [pedagoginė psichologinė tarnyba – „Delfi“].
Tuomet tokiam vaikui yra keli keliai – įvardijama, kad jam reikia specialiųjų poreikių ugdymosi. Priskiriamas laipsnis ir, jeigu nesunkūs tie poreikiai, sukuriama lengvesnė programa, kad būtų mažiau streso, kad būtų paprasčiau įsivažiuoti, arba atsižvelgiama į individualius poreikius“, – aiškino jis.
„Gali dar būti individualizuotas namų mokymas, kai mokytojai ateina pas mokinį į namus, su juo dirba privačiai ir t. t. Čia tokia paprasta schema.
Ką mokykla savo ruožtu gali padaryti ir kodėl susiklosto tokia situacija? Pirmas dalykas, kad dažnai vaikas susiduria su tam tikra mokyklos prievarta. Jis darželyje būna pripratęs būti laisvas, žaisti, mėgautis gyvenimu, savo vaikyste ir gebėjimais. <...>. Mokykloje atsiranda disciplina ir tam tikri rėmai“, – teigė E. Šidlauskas.
Jo teigimu, ne visiems vaikams tai atrodo priimtina ir ne visiems tie rėmai švelniai „sudedami“, dažnu atveju galbūt per staigiai ir grubiai.
„Žodžiu, vaikas nepritampa ir jeigu nepritampa, tas rėmas pradeda „zulinti“, skaudinti jo sielą. Tuomet atsiranda neapykanta mokslui. Paprastai tai vyksta pirmoje ir trečioje pradinėse klasėse ir dažniausiai paveikia berniukus. Lieka visam likusiam mokslo gyvenimui. Kitaip sakant, „alergija“ mokslui.
Pirma, mokykla turėtų akcentuoti žmogišką ryšį, t. y. teigiamas emocijas, tam tikrą komfortą, patogumą, smagumą. Kai jau yra mokinio ryšys su mokytoju, jau gera klasės pajauta, gera nuotaika, tada galima po truputį įvesti taisykles, o ne atvirkščiai, kaip dažniausiai daroma. Muštruoja, o paskui duoda kažkokį meduolį“, – aiškino psichologas.
E. Šidlauskas sako, kad pradinių klasių mokytojai žino, jog jų užduotis yra suformuoti tą tvarkos pojūtį ir struktūrą, kada gali kelti ranką, kada atsistoti, vykstant pamokai.
„Taip vaikas tarsi mokomas naujos kalbos ir ritualų. Tai svarbu daryti žaismingai, šiltai, žmogiškai, o ne versti, bausti ar gąsdinti. Aišku, konfliktas su mokykla gali nutikti ir vėliau, bet dažniausiai tai yra tarsi apynasris.
Kai į mane kreipiasi su tokiomis problemomis susiduriančių vaikų tėvai ar mokytojai, vaikai man ir sako, kad mokykla jiems yra tarsi kalėjimas, pragaras, smurto vieta.“
Jis taip pat pridūrė, kad šiais laikais labai sureikšminami patys pažymiai, o ne žinios, todėl vieniems vaikams ir nepavyksta pritapti prie tradicinės mokyklos tvarkos.
„Tikrai yra pavyzdžių, kai kas nors mokėsi dvejetukais, bet po mokyklos atsigavo ir suklestėjo. Tas pats banalus pavyzdys yra Einšteinas, todėl neverta būtų orientuotis tik į pažymius, tai tėra abstrakcija, kuri padeda pačiam mokiniui save pasitikrinti“, – tikino psichologas.
